Naudojant medienos gaminius vietoje betono statybų sektoriuje per visą pastato gyvavimo etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50-75 proc. mažiau CO2. Tai atskleidė Aplinkos ministerijos parengta studija apie atliktus tyrimus dėl CO2 išmetamo kiekio statybose naudojant betoną, plieną ir medieną bei medinių pastatų statybų teisinį reglamentavimą ES ir Lietuvoje.
Studijoje aprašomos esminės medienos savybės, dėl kurių ji tinka tvariai statybai, aptariami šios medžiagos privalumai. Paneigtas mitas, kad pastatai iš medienos nėra ilgaamžiai, nes atlikę medinių pastatų gyvavimo ciklo analizę, mokslininkai nustatė, kad medienos gyvavimo trukmė yra analogiška kitų statybos produktų gyvavimo trukmei.
Be to, mediena pasižymi stipriomis šilumos ir garso izoliacijos savybėmis. Ji yra puikus pasirinkimas kuriant energiją taupančius pastatus su geresne akustine aplinka. Ši medžiaga yra atsinaujinantis išteklius, todėl, kai jos naudojama daugiau lyginant su kitomis statybinėmis medžiagomis, gerokai sumažėja poveikis aplinkai.
“Lietuvos Vyriausybė suprasdama medienos naudojimo statybos sektoriuje privalomus skatina naudoti medieną ir kitus tvarius statybos produktus. Jau nuo šių metų lapkričio mėn. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus turės būti naudojama bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų. Įteisinę tokias statybas, prisidėsime prie tvaresnių sprendimų ir sumažinsime taršos problemas”, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Statybų sektorius yra vienas taršiausių Europos Sąjungoje, kiekvienoje ES narėje į atmosferą išmetantis 5-12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), jame susidaro apie 35 proc. visų ES atliekų. Todėl įgyvendinant ES žaliąjį kursą statybų sektoriui keliami aukščiausi tvarumo standartai. Pastaraisiais metais ES valstybių statybų sektoriuje pradedama naudoti vis daugiau natūralių, iš medienos ir kitų organinių medžiagų pagamintų statybos produktų.
Šiais pokyčiais skatinama klimatui ir aplinkai palanki statybos sektoriaus ir produktų transformacija, naujų verslo modelių, ekoinovacijų, tvarių, ilgaamžių „žiedinių“ produktų gamybos ir paslaugų kūrimas. Lietuvai svarbu nustatyti tinkamą šių tvarių statybos produktų pritaikymo statyboje metodiką, kuri būtų suderinta su Lietuvos statybos sektoriumi ir teisiniu reglamentavimu.
Studijoje rašoma, kad sėkmingų medinės statybos gerųjų pavyzdžių jau yra Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje bei Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje mediena vis plačiau naudojama renovuojant pastatus. Yra sukurta įvairių vyriausybinių programų, tikslinių projektų ir vartotojų informavimo kampanijų, kuriomis siekiama propaguoti medienos ekologinę naudą ir tvarumo aspektus. Miunchene statomas didžiausias medinių gyvenamųjų namų kvartalas „Prinz-Eugen-Park“, jame bus 570 butų. Miesto valdžia numato skirti šiam projektui iki 13,6 mln. eurų paramą.
Medinių pastatų statytojai taip pat gali gauti finansinę paramą ir įvairias lengvatas Švedijoje. Suomija, siekdama iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą, rengia teisės aktus dėl mažo anglies dioksido kiekio ribų nustatymo įvairių tipų pastatams.
Medinių pastatų statyba populiarėja ir Lietuvoje. Valstybinių miškų urėdija Elektrėnų rajono savivaldybėje planuoja statyti administracinį pastatą ir lankytojų centrą. Statybos prasidės 2024 m. pabaigoje ir truks apie dvejus metus. Šis projektas bus pirmasis tokio masto medinės statybos pavyzdys Lietuvoje, su medinėmis sienų ir perdangų konstrukcijomis, mediniais langų rėmais, durimis ir grindimis, o medienos naudojimas sudarys apie 50-55 proc. visų statybos produktų.
Su Aplinkos ministerijos parengta studija galima susipažinti čia.
