2026 m. „World Metrics“ atlikti tyrimai rodo, kad net 78 proc. mokinių jaučia stresą dėl pažymių bei to, kaip jiems sekasi mokykloje. Iki naujų mokslo metų pradžios likus vos daugiau nei savaitei, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė pastebi, kad kasmet rugpjūčio pabaigoje bei rugsėjį padaugėja pacientų, kurie užsuka norėdami pasikonsultuoti, kaip palengvinti jų atžalas užklupusį jaudulį, stresą ir nerimą. Ji dalijasi 4 vertingais patarimais, galinčiais padėti šiuo įtemptu laikotarpiu.
Pasitinkant naujus mokslo metus, keičiasi vaikų ir paauglių kasdienis ritmas: mažėja laisvo laiko, daugėja pareigų, griežtėja miego ir mitybos rutina, laukia popamokinės veiklos, namų darbai ir kitos atsakomybės. Anot vaistininkės, svarbu suprasti, kad ne visiems lengva sugrįžti iš pramogų ir laisvalaikio kupinos kasdienybės į labiau struktūrizuotą rutiną.
„Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams, – vieniems labiau patinka laisvesnis, mažiau kompromisų reikalaujantis laikas, kitiems – planavimas ir struktūra. Todėl natūralu, kad vieniems į ilgesnę metų dalį trunkanti režimą grįžti yra lengviau, kitiems – sudėtingiau. Visgi mokslo metų laikotarpiu rutina ir tam tikros taisyklės nėra išvengiamos. Natūralu ir tai, kad vieni mokiniai įtampa ir stresą jaučia pirmaisiais rudens mėnesiais, o kitiems neigiami jausmai atkeliauja kiek vėliau arba išvis nepasireiškia“, – sako V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Pasak jos, todėl labai svarbu su atžalomis nuolat kalbėtis, leisti dalintis neraminančiais aspektais, neskubėti kritikuoti, nesumenkinti jaučiamų emocijų. „Camelia“ vaistininkė dalijasi 4 patarimais, padėsiančiais tėvams palengvinti mokinių jaučiamą įtampą.
Atpažinti stresą
Vaistininkė paaiškina, kad jaučiamas stresas kiekvienam gali pasireikšti skirtingai – vieni gali tapti išsiblaškę, jausti nuovargį, nerimą, leisti mažiau laiko su draugais, kitiems gali pasireikšti galvos ar pilvo skausmai, pagreitėjęs širdies plakimas. Dar kitiems įtampa sukelia apetito pokyčius, pykinimą, viduriavimą, miego trikdžius.
„Paaugliai gali būti labiau linkę kalbėti apie savo išgyvenimus, ypač jeigu jaučia, kad tėvai juos supranta ir palaiko. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad paauglystėje dalis žmonių tampa uždaresni, todėl įnirtingas jų kalbinimas atskleisti savo jausmus gali pakenkti tarpusavio santykiams. Tokiu atveju tėvams labai svarbu ne tik pažinti savo atžalą ir suprasti, kada skirti jai erdvės, bet ir kontroliuoti savo pačių jausmus“, – sako V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Pasak jos, kadangi vaikai yra jautrūs tėvų emocijoms, patariama stengtis neperduoti savo jaudulio, streso ar pykčio. Prieš mokslo metus tėvų kasdienybė neretai yra kupina skubėjimo, didesnių finansinių išlaidų, planavimo, o šalia niekur nedingsta ir asmeniniai iššūkiai. Vaistininkė pataria neįtraukti vaikų į šį įtampos ratą, neišlieti ant jų susikaupusių emocijų bei suprasti, kad prieš rugsėjį atžalų ir tėvų galvose esantis chaosas bei nerimas dažniausiai turi skirtingas priežastis.
Kova su neigiamomis emocijomis
Vien atpažinti, kad atžala išgyvena neigiamas emocijas – nepakanka. Tėvų užduotis tokiu atveju yra padėti su jomis kovoti, ypač jei nerimas ir stresas yra tokie stiprūs, kad perauga į fizinius simptomus. Vaistininkė sako, jog reikėtų nepamiršti, kad dalis žmonių su stresu kovoja netinkamais būdais: įninka į socialines medijas, atidėlioja pareigas, vartoja alkoholį, atsiriboja nuo šeimos ir draugų, persivalgo arba atvirkščiai – pakankamai nesimaitina. Visi šie būdai gali lemti būsenos pasunkėjimą ir netgi tam tikrų psichikos sutrikimų išsivystymą.
„Jaučiant stresą gali padėti raminančios veiklos, tokios kaip pasivaikščiojimas, meditacija, laikas su augintiniais, muzikos klausymas, biblioterapija. Išlieti jaučiamą įtampą gali padėti ir aktyvus sportas. „World Metrics“ statistika rodo, kad 35 proc. mokinių stengiasi sumažinti stresą sportuodami, 22 proc. naudoja emocines technikas, tokias kaip maldos, meditacija, psichoterapija, dienoraščio rašymas, kūrybinės veiklos“, – pataria V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Vis dėlto, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, sunkesniais atvejais gali tekti imtis papildomų priemonių tokių kaip nerimą galintys sumažinti žoliniai preparatai su melisa, valerijonu, pipirmėtėmis, ar homeopatiniai vaistai. Tačiau vaistininkė pabrėžia, kad jei simptomai ir nerimas nesitraukia, svarbu nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, pavyzdžiui, šeimos gydytoją ar psichiatrą.
Tinkama įžanga į rutiną
Anot „Camelia“ vaistininkės, didžiausią įtampą prieš mokslo metus įprastai kelia staigūs rutinos pokyčiai, todėl atžalas į rutiną reikia įvesti palaipsniui. Pavyzdžiui, miego ir valgymo laiką reikėtų keisti pamažu, kadangi žmogaus organizmas taip pat veikia pagal įpročius ir tam tikras rutinos detales. Visa tai galima pasistengti paaiškinti ir vaikams.
„Negerai, jei visą vasarą vėliau miegoti ėjusi atžala nuo rugsėjo pirmosios staiga grįš į senąjį režimą ir į lovą gulsis keliomis valandomis anksčiau. Taip padidės ilgesnio neužmigimo rizika, o vaikas atsikels suirzęs ir nepailsėjęs. Svarbu skatinti atžalą pačiam pagalvoti apie būdus prisitaikyti prie artėjančių pokyčių ir priimti sprendimus savarankiškai. Pavyzdžiui, leisti išsirinkti mokyklinius reikmenis, nuspręsti kokias priemones reikia keisti naujomis, o kokias pasilikti iš praėjusių metų“, – įvardija V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Ji priduria, kad taip pat gali padėti kartu atliekami ritualai, tarkime, galima kartu pasiruošti pasirengimo į mokyklą sąrašą ir žymėtis, ką jau atlikote, o ką dar reikia padaryti. Jei siekiama sumažinti laiką prie kompiuterio, telefono ar televizoriaus, tai taip pat verta daryti kartu, kad atžala nesietų šių pokyčių su bausme.
Į rugsėji žengti stipriu organizmu
Vaistininkė pamini ir bendros sveikatos svarbą – dar prieš grįžtant atgal į mokyklos suolą, svarbu skirti dėmesio imuninės sistemos stiprinimui ir bendros savijautos gerinimui, ypač jei vasarą buvo valgoma mažai vaisių, daržovių, žuvies bei kitų sveikatai naudingų produktų. Anot V. Jokubaitytės-Tunkevičienės, jei organizmui trūksta tam tikrų medžiagų, vien dėl šios priežasties stresas gali paūmėti, o psichosomatiniai simptomai tapti ryškesni.
„Mokiniams kartu su mityba bei maisto papildais būtina užtikrinti tris esminius punktus: tinkami augimo procesai, normali smegenų ir nervų sistemos veikla bei stiprus imunitetas. Itin svarbiu tampa magnis bei B grupės vitaminai, kadangi jie dalyvauja nervų sistemos veikloje, gali mažinti nervinę įtampą. Padėti gali ir žuvų taukai arba išgrynintos omega-3 riebalų rūgštys, naudingos tiek imunitetui, tiek regėjimo, širdies funkcijų palaikymui, nervų sistemai ir emocinei sveikatai. Antioksidantai – taip pat labai svarbu, ypač vitaminas C, kuris padeda palaikyti imuninę sistemą, normalizuoti energijos apytaką, teigiamai veikia apetitą. Vaikams ir paaugliams ne tik rudenį, bet ir ištisus metus, svarbu palaikyti vitamino D balansą organizme, mat tinkamas jo kiekis turi teigiamos įtakos centrinei nervų sistemai, padeda palaikyti imuninę sistemą, tinkamą kaulų ir raumenų augimą“, – vardija vaistininkė.
Ji ragina nedaryti klaidos ir pastebėjus vaiko vangumą ar prastą nuotaiką, patiems nediagnozuoti galimų sveikatos būklių naudojantis dirbtiniu intelektu ar spėjimais, kad trūksta vienokių ar kitokių maisto papildų. Diagnozes ir gydymą reikėtų palikti specialistams, nes internete gausu nepatikimos ir mokslinio pagrindo neturinčios informacijos. Svarbiausia yra į atžalos emocijas nenumoti ranka ir kartu ieškot būdų išspręsti užklupusias problemas.
Šaltinis: Nyksciai
