Studijuodama egzoplanetą K2-18b, esančią už 124 šviesmečių nuo Žemės, tyrėjų komanda aptiko ženklų, kad joje gali būti cheminių medžiagų, kurias mūsų planetoje gamina paprasčiausi organizmai, pavyzdžiui, jūrų fitoplanktonas ir bakterijos.
Šias chemines medžiagas – dimetilsulfidą (DMS) ir dimetildisulfidą (DMDS) – Kembridžo universiteto mokslininkai aptiko Jameso Webbo kosminiu teleskopu.
Tyrėjų komandos vadovas, universiteto Astronomijos instituto profesorius Nikku Madhusudhanas pasakė, kad dėl šio atradimo žmonija per žingsnį priartėjo prie to, jog įrodytų, kad visatoje esame ne vieni – be to, radinys gali leisti manyti, kad minėtoje planetoje „virte verda gyvenimas“.
„Jei patvirtinsime, kad planetoje K2-18b egzistuoja gyvybė, iš esmės patvirtinsime ir tai, kad gyvybė galaktikoje yra labai įprastas dalykas“, – naujienų agentūrai BBC sakė jis.
Prof. N. Madhusudhanas tikisi, kad mokslininkams pavyks netolimoje ateityje įrodyti gyvybės kitose planetose egzistavimą, o naujienų agentūrai BBC jis pasakė, kad per vieną stebėjimų langą jo komandos aptiktas dujų kiekis suteikia nemažai vilties.
„Tai – kol kas tvirčiausi įrodymai, kad kažkur ten galimai egzistuoja gyvybė. Galiu pagrįstai pasakyti, kad šį signalą galėsime patvirtinti per vienerius ar dvejus metus.
Taigi, jei su gyvybe tikrai egzistuoja ryšys, šioje planetoje turėtų virte virti gyvenimas.“
Minėtoji egzoplaneta egzistuoja už mūsų saulės sistemų ribų ir yra 2,6 karto didesnė nei Žemė, o jos masė yra 8,6 karto didesnė nei mūsų planetos.
Pastebėjimams suteiktas „trijų sigmų“ statistinio reikšmingumo lygis – tai reiškia, kad tikimybė, jog pastebėtas reiškinys yra atsitiktinis, sudaro 0,3 proc.
Kad būtų laikomi moksliniu atradimu, pastebėjimai turėtų peržengti penkių sigmų ribą ir tikimybė, kad jie buvo atsitiktiniai, turėtų būti mažesnė nei 0,00006 proc.
Tai jau nebe pirmas kartas, kai planetoje K2-18b randama gyvybės ženklų – mokslininkai joje jau ir pirmiau yra aptikę DMS požymių, taip pat anglies molekulių, įskaitant metaną ir anglies dvideginį.
Anuomet tokios molekulės gyventi tinkamoje zonoje esančios egzoplanetos atmosferoje buvo rastos pirmą kartą, o šis atradimas papildė esamus tyrimų rezultatus bei leido manyti, kad tai gali būti „vandenilyninė“ (angl. hycean – hydrogen (vandenilis) + ocean (vandenynas)) planeta, galimai turinti vandenilio prisotintą atmosferą ir vandenyno dengiamą paviršių.
Be to, planetoje K2-18b buvo aptikta ir vandens garų – tai reiškia, kad joje yra ir gyvybei reikalingo vandens, ir tam tinkama temperatūra.
Be to, kalbėdamas apie naujausius radinius, prof. N. Madhusudhanas atskirai yra sakęs, kad „pirmiau atliktas teorinis darbas leido spėti, kad vandenilyniniuose pasauliuose gali egzistuoti dideli sieros dujų, tokių, kaip DMS ir DMDS, kiekiai, o dabar tą pamatėme savo akimis, įsitikindami, kad tokie spėjimai buvo teisingi.
Turint omenyje tai, ką žinome apie šią planetą, vandenilyninis pasaulis, turintis vandenyną, kuriame virte verda gyvenimas, yra scenarijus, geriausiai atitinkantis mūsų turimus duomenis.“
Astronomas ir jo komanda tikisi atlikti daugiau tyrimų, kad nustatytų, ar aptiktas DMS ir DMDS kiekis gali būti gaminamas ne biologiniu būdu.
Jis pridūrė: „Svarbu, kad savo pačių rezultatus vertintume labai skeptiškai, nes tik vėl ir vėl atlikdami bandymus galėsime būti dėl jų tikri.
Būtent taip veikia mokslas.
Po dešimčių metų galbūt prisiminsime šį etapą ir suprasime, kad būtent tada gyvoji visata tapo mums pasiekiama“, – pridūrė jis.
„Tai gali būti lūžio taškas, kai staiga galėsime atsakyti į svarbų klausimą, ar visatoje esame vieni.“
