Pasak jo, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.
„Kalbame apie personalo plėtrą. Kariuomenės vadovybė, Krašto apsaugos ministerijos vadovybė yra susiplanavusi personalo plėtrą.
Pagrindinis akcentas, aišku, profesinės karo tarnybos kariai, kurių reikia ne tik užpildyti naujai formuojamą diviziją, bet ir likusią kariuomenės dalį.
Per artimiausius 15 metų planuojame išauginti kariuomenę ir auginimas vyks ne generolų, ne pulkininkų sąskaita. Daugiausiai šauks puskarininkių ir paprastų karių jūreivių.
Ten galimi skaičių augimai iki 1,5 karto“, – po posėdžio žurnalistams Prezidentūroje sakė M. Česnulevičius.
„Priėmus sprendimus dėl pirmosios divizijos atkūrimo, siektinas skaičius turėtų būti maždaug link 20 tūkst. karių, o ne 15 tūkst. Pagrindinis augimas ir numatytas būtent naujai kuriamų vienetų užpildymui, kurie atsirastų būtent vystant divizijos pajėgumą“, – akcentavo jis.
M. Česnulevičiaus teigimu, toks kariuomenės personalo augimas turėtų įvykti iki 2038 m.
Tiesa, praėjusių metų rugsėjį Vyriausybė patvirtino krašto apsaugos sistemos personalo plėtros planą artėjančiam penkmečiui.
Tuomet buvo numatyta, kad iki 2030 m. Lietuvos kariuomenėje turėtų būti 15,5 tūkst. profesinės tarnybos ir 50 tūkst. aktyviojo rezervo karių.
Tuo metu klausiamas, ar svarstoma keisti ir privalomajai karo tarnybai šaukiamų karių ribinius skaičius, prezidento patarėjas nurodė, jog šiuo klausimu pokyčių neketinama imtis.
„Planas dėl šaukimo didinimo buvo padarytas anksčiau – jis apima ne tik tarnybą reguliariose pajėgose, bet ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose bei kitas kategorijas
Jis apėmė ilgesnį periodą nei iki 2030 m. (…) ir, iš tikrųjų, šiai dienai nebuvo planuojama keisti skaičiaus – didinti ar mažinti“, – kalbėjo M. Česnulevičius.
Kaip skelbta, pernai vasarą Seimas patvirtino KAM inicijuotus kariuomenės struktūros pakeitimus, kuriais kuriama pėstininkų divizija su tankų batalionu bei didinamas šauktinių skaičius.
Nuo 2025 m. pradžios tarnauti šaukiamųjų jaunuolių skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų.
Apibendrindamas VGT posėdį, M. Česnulevičius taip pat pridūrė, jog posėdyje nebuvo priimta jokių revoliucinių sprendimų.
„Nėra priimtų revoliucinių sprendimų – tokių, kaip kad buvo sausio mėnesį. Iš tikrųjų tai yra evoliuciniai sprendimai, susipažinimas su informacija, kaip keičiasi saugumo aplinka ar nesikeičia“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Socialinis paketas kariams – būtinybė
Nors VGT posėdyje nebuvo detaliai aptartos perspektyvos, gerinant karių sąlygas, M. Česnulevičius pabrėžė, kad KAM yra parengusi įstatymo pataisas dėl karių socialinio paketo, kurį ketina teikti Seimui kartu su projektais dėl personalo skaičiaus didinimo.
„Tai yra tikrai sudėtingas ir jautrus klausimas. KAM yra parengusi savo viziją ir siūlymus. Šio VGT metu jie dar nebuvo pristatyti, tačiau mes apie juos kalbėjome, užsiminėme apie būtinybę, kad tai būtų padaryta“, – sakė jis.
Dėl poligonų nediskutavo, tačiau sprendimų tikisi artimiausiu metu
Prezidento patarėjas taip pat tikino, kad ketvirtadienį VGT posėdyje nebuvo aptartas poligonų plėtros klausimas. Visgi, jis pabrėžė, kad tai turės būti sprendžiama per artimiausią mėnesį.
„Šiandieną VGT posėdyje poligonų klausimas nebuvo aptarinėjamas, bet tik todėl, kad principinis sprendimas, kad toks poreikis yra – aptartas jau anksčiau. Šiuo metu vyksta aktyvūs paieškos ir derinimo darbai“, – dėstė M. Česnulevičius.
„Poligonai yra būtinybė ir tas klausimas vienaip ar kitaip turės būti sprendžiamas artimu metu. Vienas iš principų yra ne priversti ką nors priimti poligoną, ne nulaužti savivaldą, o priimti optimaliausią variantą. Tai turėtų būti mėnesio klausimas, ne ilgiau“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
