Tai tarsi siaubo filmo pradžia – senoviniai padarai išnyra iš tirpstančio amžino įšalo: nuo neįtikėtinai išsilaikiusios išnykusios megafaunos (tokios kaip gauruotasis raganosis) iki 40 000 metų senumo milžiniško vilko – ar 750 00 metų senumo bakterijų.
Ir pasirodo, ne visi jie mirę. Šimtmečių senumo samanos laboratorijos šilumoje atgyja, o taip pat ir mažyčiai 42 000 metų senumo kirminai.
Šie įspūdingi organizmai iš tolimos Žemės praeities pasakoja senovės ekosistemų istoriją – o taip pat ir pateikia stebėtinai detalią informaciją apie aplinką, kurioje jie gyvavo. Tačiau amžinojo įšalo tirpimas taip pat kelia susirūpinimą ir dėl senovinius virusų, kurie gali pradėti vėl mus persekioti.
„Tirpsmas ne tik prives prie tų senovinių išlikusių mikrobų ir virusų praradimo, bet ateityje ir paskleis juos į aplinką“, – naujame tyrime rašo mokslininkai, vadovaujami pagrindinio tyrėjo Zhi-Ping Zhongo iš Ohajo valstijos universiteto (JAV).
Naudodamiesi naujais metagenomikos ir ledo šerdies mėginių sterilizavimo metodais, mokslininkai stengiasi geriau suprasti, kas tiksliai slypi šaltyje.
Atlikdama naujus tyrimus ir analizuodama ledo mėginius iš Tibeto plokščiakalnyje esančio Guliya ledyno, mokslininkų komanda sugebėjo identifikuoti dešimtis unikalių 15 000 metų senumo virusų – ir įgyti šiokių tokių žinių apie jų funkcijas.
„Šie ledynai formavosi palaipsniui, ir kartu su dulkėmis bei dujomis tame lede taip pat nusėdo ir daug virusų“, – sako Zh.P. Zhongas. Šie mikrobai potencialiai atspindi mikroorganizmus, buvusiais atmosferoje tuo metu, kai susidarė ledas, straipsnyje aiškina mokslininkai.
Ankstesni tyrimai parodė, kad mikrobų kultūros koreliuoja su dulkių ir jonų koncentracijos pokyčiais atmosferoje, o taip pat gali nurodyti klimato ir aplinkos sąlygas, buvusias tuo metu.
Remdamiesi šiais lede įšalusiais senų laikų liudijimais, mokslininkai Kinijoje, 6,7 kilometrų aukštyje virš jūros lygio atrado, kad 28 iš 33 jų identifikuotų virusų mokslui dar nebuvo matyti.