2025 m. gegužės mėn. 22 d. Seimo rytiniame posėdyje pritarta NT mokesčio įstatymo pateikimui, kuris įsigaliotų nuo 2026 m. sausio mėn. 1 d. Taigi, pagal būsimo įstatymo projektą, savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį (ne mažesnį negu 10 tūkst. eurų), nustatytų konkretų mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.
Savivaldybės sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į kriterijus, kaip būsto mokestinė vertė ir savininko ekonominė ir socialinė padėtis. Pajamos į savivaldybių biudžetus priklausytų nuo priimtų sprendimų. Labiausiai mokestinė našta paliestų didmiesčių ir kurortinių miestų gyventojus, kur NT yra brangiausias. Už minimalų neapmokestinamą dydį 10 tūkst. eurų Vilniuje galbūt pavyktų nusipirkti parkavimo vietą automobiliui. Vadinamosios neapmokestinamo dydžio ,,grindys“ turėtų būti nustatytos didesnės nei 10 tūkst. eurų. Mokesčio dydis nėra fiksuotas, todėl reali galimybė jam ateityje tik didėti. Kaip kad jau nutiko su žemės mokesčiu, jeigu palyginti, kokį jį reikėjo mokėti dešimtmečius atgal ir kiek jis padidėjo dabartiniu metu.
Pavyzdžiui, nuo žemės mokesčio įvedimo pradžios 1993 metais, mokestis už žemės sklypą buvo fiksuotas ir simbolinis, kokie keli litai (tai būtų apie 1 – 2 eurai) . Dabartiniu metu, po trisdešimties metų, žemės mokestis už tą patį sklypą, tarkim, siekia jau 10 – 20 eurų, o gal ir 50 eurų ar daugiau (priklausomai nuo vietos, paskirties, vertės ir savivaldybės tarifo). Tai kokį turime pabrangimą po 30 metų? Intervale nuo 1000 iki 5000 procentų ar net daugiau.
Manot, kad su NT mokesčiu bus kas nors kitaip? Tiesa, pagal dabartinio įstatymo projekto 7 straipsnio (Mokesčio lengvatos) 3 dalis suteikia 50 procentų nuolaidą NT mokesčio sumai, neviršijančiai 450 tūkst. eurų sumos. Nuolaidos galiojimo terminas nėra nurodytas, tai kyla asociacijos su prekybos centrų nuolaidomis, kurios nebūna amžinos. Ir kodėl mokesčio kaina negalėtų būti iš karto mažesnė ir be nuolaidos, galbūt tai emocinis jaukas, kad įstatymas atrodytų patrauklesnis. Taip pat akivaizdu, kad įstatymas pamalonina turtingiausius. Pavyzdžiui, jeigu Vilniuje turi būstą 400 tūkst. eurų vertės, tai pagal dabartinę tvarką reikia mokėti 1 proc. nuo turto vertės, tai yra 4000 tūkst. eurų per metus. Pagal naująjį įstatymą, jeigu Vilniaus savivaldybė nustato, pavyzdžiui, 0,1 proc. mokestį, tektų sumokėti (po pritaikytos 50 proc. nuolaidos, nes turtas neviršija 450 tūkst. eurų mokestinės vertės) 200 eurų į Vilniaus biudžetą. Tai reiškia, kad draugiškai susimesti nedidelėmis sumomis ir kompensuoti praradimus turės tie, kuriems iki šiol šio mokesčio mokėti nereikėjo.
Protestuoti ir nemokėti nepavyks, nes įstatymo 14 straipsnis (Atsakomybė) aiškiai formuluoja: ,,Pažeidus šio įstatymo nuostatas, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“ .
Nepaisant tokių, švelniai išsireiškus, netobulumų būsimajame įstatyme, už jį prabalsavo 72, prieš buvo 36 ir 9 seimūnai susilaikė. Po pirmojo balsavimo, kuomet pritrūko balsų ir buvo nepritarta, šį kartą pusiausvyra pasikeitė ,,Nemuno aušros“ frakcijos nariams pasirinkus naudingesnę poziciją. Tiesiog taip naudingiau, prisijungti prie valdančiųjų ir vykdyti Europos Sąjungos rekomendacijas dėl NT mokesčio mainais į garantijas dėl ES paramos pinigų Lietuvai.
Būsimiems mokesčio mokėtojams rinkėjams belieka įsidėmėti, kurių frakcijų nariai nepalaikė šio stumiamo įstatymo projekto. Tai – Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (13 –prieš, 8 susilaikė), Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija ( 10 – prieš) ir Liberalų sąjūdžio frakcija (9 – prieš). Iš šių frakcijų narių balsuojant nė vienas nepaspaudė „už” mygtuko. Anykščių rajono rinkėjus atstovaujantis socialdemokratas Arūnas Dudėnas ir demokratas Tomas Tomilinas balsavo už.
Mindaugas Andziulis
Šaltinis: Nyksciai
