Trys laimės banginiai „noriu“, „galiu“ ir „turiu“
Kiekvienas žmogus gimsta būti laimingas. Tačiau ar daug kas gali pasakyti, kad jis tikrai laimingas? Tikriausiai tik keli iš jūsų atsakytų teigiamai. Tai ko gi tam reikia?
Laimė bus tada, kai bendrą turinį sudarys trys sąvokos: „noriu“, „galiu“ ir „privalau“.
Bet pas mus dažniausiai jos nesutampa. Jei noriu, tai man nepavyksta. Jeigu privalau, tai man tai nepatinka. Kaip su tuo susidoroti? Jei jūs norite, bet negalite, pabandykite išmokti. Bet kokia veikla, darbas yra gerai. Jums tereikia pradėti veikti.
Mūsų troškimai skirtingi. Tačiau juos taip pat svarbu rūšiuoti. Pavyzdžiui, noras išgerti yra nenatūralus. Tai slopina asmenybės vystymąsi. Būtina atsikratyti tokių prieštaringų norų. Veiksmai turi skatinti asmeninį tobulėjimą. Darbo su savimi strategija – kuo daugiau mokėti. Žmogus pirmiausia siekia patenkinti savo troškimus.
Kai pasirenki tikslą, pirmiausia išsiaiškink, ar kelias, kuriuo tu turi eiti, veda į jį. Jei tai ne tavo kelias, tuomet reikia apsisukti. Į teisingą kelią mus stumia vidinės jėgos.
Yra žinoma, kad medis linkęs augti aukštyn. Jei jam tai nepavyksta, tada jis šakojasi į šonus. Kai kliūtis jo kelyje išnyksta, jis vėl auga aukštyn.
Jei susimastei – apsispręsk, o jei nusprendei – veik.
Mūsų klubas sukūrė sprendimų priėmimo techniką. Jos esmė tokia: reikia prisiminti pirmą į galvą atėjusią mintį, kuri ir laikoma teisinga. Jei tai nepavyksta, reikia pasikliauti likimu.
Svarbiausia – veikti, nedvejoti. Nereikėtų bijoti klaidų, nesėkmė septynis kartus naudingesnė už sėkmę.
Nemalonumai padeda suvokti savo klaidas ir kitą kartą elgtis teisingai. Kodėl būtent septynis kartus? Smegenyse teigiamos emocijos užima 35 %, o neigiamos – 5 %. Todėl, kai žmogus jaučiasi blogai, jis pradeda galvoti. Nesėkmės skatina mūsų aktyvumą, jų nereikia bijoti, be jų nėra tobulėjimo.
Kalbant apie tai norėtųsi prisiminti legendą apie Polikrato žiedą.
Polikratas, Samoso salos valdovas, buvo labai sėkmingas. Egipto karalius Amasis davė jam patarimą. Jis sakė, kad jei taip tęsis ir toliau, tai bet kurią akimirką sėkmė pavirs į didelę nesėkmę, o norint išvengti dievų pavydo, reikia pasirinkti vertingą daiktą ir jį išmesti. Polikratas išsirinko savo mėgstamiausią žiedą ir numetė jį toli į jūrą.
Šis praradimas labai liūdino valdovą. Tačiau vieną dieną žvejys pagavo žuvį, kurią nusiuntė tiesiai ant karališkojo stalo. Kai virėjas pradėjo ruošti patiekalą, jis ištraukė iš jo pamestą žiedą. Polikratui vėl neįtikėtinai pasisekė, ir jis pradėjo per daug pasitikėti savo sėkme. Dar kartą jis užpuolė kaimyninę valstybę, o tai lėmė baisią valdovo mirtį.
Nemėgink keisti aplinkybių ir kitų žmonių, keisk save ir pritaikyk aplinkybes.
Aplinkybes bando pakeisti psichiškai nesubrendę asmenys. Idealiu atveju būtina pakeisti save ir savo situacijos matymą. Pavyzdžiui, anksčiau bijojau aukščio ir vengiau kelionių į kalnus. Jie man sukeldavo paniką, nerimą. Dabar kalnai mane vilioja ir jaudina. Kas nutiko? Ar pasikeitė kalnai? Ne, jie liko tokie patys. Aš pakeičiau save. Psichiškai subrendęs ir psichiškai nesubrendęs žmogus gali būti toje pačioje vietoje, bet tuo pačiu gyventi skirtinguose pasauliuose.
Psichinės brandos požymiai:
1. Subrendusi asmenybė veikia.
2. Psichiškai nesubrendęs žmogus visas pastangas nukreipia asmeninio gyvenimo tvarkymui. Subrendusiai asmenybei svarbiau veikla, nepriklausomybės įgijimas. Tokio žmogaus asmeninis gyvenimas susitvarko savaime. Mano praktikoje buvo nevykėlių, kurie skundėsi problemomis ieškant antrosios pusės. Patariau jiems pradėti daugiau uždirbti. Ir iš tiesų po kurio laiko jų asmeninis gyvenimas pagerėjo, kitaip tariant, atsirado daug daugiau galimybių rinktis antrąją pusę.
3. Psichiškai subrendusio žmogaus poreikiai priklauso nuo jo pasiekimų. Nesubrendęs žmogus juos kopijuoja ir didina.
4. Subrendęs žmogus savo reikalus susitvarko pats, nesubrendęs nori, kad už jį tai padarytų kas nors kitas.
5. Psichiškai nesubrendęs žmogus nerimauja dėl to, kaip jis atrodo. Subrendęs žmogus dėl to nesijaudina. Bet jis visada atrodo gerai.
6. Nesubrendęs žmogus siekia užimti aukštas pareigas. Toks žmogus nori turėti daug, bet nesirūpina asmeniniu augimu. Subrendusiam žmogui pareigos ateina savaime. Tai asmeninio augimo produktas.
Daugelis mano globotinių patiria sunkumus dėl to, kad stengiasi atrodyti. Iš tikrųjų reikia būti. Yra vienas įdomus eksperimentas: atsistokite ant kojų pirštų galų ir užfiksuokite, kiek laiko prastovėsite. Ar ilgai jums pavyko? Vargu, nes tai ne jūsų ūgis. Jūs negalite taip ilgai išsilaikyti. Tačiau dvasinis augimas yra beribis.
Būtina išsikelti tik aukštus tikslus, nes į mažą tikslą veda tik vienas kelias, o į didelį – daug kelių.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad tikslai turi būti realūs. Atminkite, jūs pradėjote gyvenimą būdami spermatozoidu, kuris vėliau turėjo užimti pirmąją vietą tarp milijonų kitų. Mažas tikslas niekur nenuves, didelis leis bent kažką pasiekti. Pavyzdžiui, ar galima išrasti amžinąjį variklį? Ne, ir jūs neprivalote jo išradinėti. Lygiai taip pat, kaip ir perauklėti kitą žmogų jums niekada nepavyks, galima net nesistengti. Mažų tikslų kėlimas būdingas neurotiškoms natūroms.
Žmogus turi patikti trims žmonėms: sau, viršininkui ir sekso partneriui.
Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad su žmona (vyru) galite išsiskirti, o iš darbo išeiti. Ir tiktai nuo savęs niekur nepabėgsi. Todėl pirmiausia reikia patikti sau. Daugelis žmonių ginčijasi su šiuo teiginiu, prisimindami vaikus. Jie yra tik ketvirtoje vietoje. Vaikai išeis, ir daug anksčiau, nei tai atsitiks fiziškai. Būdami 12-14 metų jie jau pradeda niekinti savo tėvus, jų nesuprasti. Sulaukęs 20 metų, tinkamai auklėjamas vaikas palieka namus ir visiškai atsiskiria. Tačiau šeima, jeigu ji teisingai sukurta, gali gyvuoti daug ilgiau: ir 40, ir 50 metų.
Negalima gyventi tik dėl vaiko. Jį reikia auklėti taip, kad sulaukęs 20 metų galėtų pats save išmaitinti. Be to, atsiskirti reikia ne tik nuo vaikų, bet ir nuo tėvų. Vystymasis susijęs su tuo, kad mūsų vaikai mūsų neklauso. Kitaip gyventume urve. Bet kas nauja sukelia protestą.
Galima išskirti tris inovacijų diegimo stadijas:
1. to negali būti;
2. tame kažkas yra;
3. būtent taip ir turi būti.
Vairuojamas tik judantis automobilis
Norėčiau šiek tiek pasakyti apie tai, kas vadinama likimu. Kaip išeiti iš gyvenimo scenarijaus? Iš pradžių žmogus užprogramuotas augti, bet pradeda veikti „virusai“, ir jis ima sukti ratus. Pagal likimą žmogus turi kilti vis aukščiau. Net Maslovas teigė, kad skundams nebus galo, bet pagal jų lygį galima spręsti apie poreikių lygį. Pavyzdžiui, žmogus skundžiasi, kad neturi automobilio – tai viena, bet jei jis nori garažo, tai visai kitas lygis. Norėdami pakeisti likimą, turite išeiti iš scenarijaus. Keiskite save, tada keisis ir scenarijus. O svarbiausia, ko reikia – būti geros nuomonės apie save.
Mes visi esame išimtys, sukurti vieninteliu egzemplioriumi, todėl visada pirmieji. Nereikia kopijuoti kito, reikia kurti save. Visi žino patarlę, kad kareivis turi svajoti tapti generolu. Bėgant metams aš tai permąsčiau. Priėjau išvados, kad norint būti geru kareiviu, reikia svajoti tapti generolu. Jei nieko nedarai, kaip tau galima padėti? Būtina išlįsti iš savo likimo pelkės. Svarbiausia, kad ant jūsų likęs purvas po to nepradygtų ir vėl neįtrauktų.
Nebijokite atrodyti kvailai, bijokite tokiais būti. Tai plačiai žinoma tiesa. Nebijokite pasmerkimo. Reikia išnaudoti savo galimybes, bet nevalia peržengti jų ribų.
Dirbkite sau. Nereikia galvoti apie kitus
Jei tai padarysite, pamatysite, kaip greitai pakils veiklos kokybė. Juk rezultatas iš tikrųjų yra tinkamai organizuotos veiklos produktas. Pavyzdžiui, gydytojui svarbiausia yra paskirti tinkamą gydymą. Nereikia nerimauti, kad rekomendacijų nebus laikomasi, tai ne specialisto reikalas. Turite nustoti koncentruotis į kitus ir susitelkti į savo darbą.
Jei nori išsaugoti save, nevertink savęs taip, kaip tave vertina kaimynas.
Dar viduramžiais garsus rašytojas sakė: „Aš galiu priversti gerai apie save kalbėti, bet priversti gerai galvoti nepavyks“. Todėl nereikia kreipti dėmesio į kitus. Svarbu eiti savo keliu. Nereikia ieškoti laimės. Laimės ieškantis žmogus primena senutę, pametusią akinius, kuriuos ji užsidėjusi ant galvos.
Vienas iš paplitusių aforizmų skamba taip: jei nori sužinoti, kur yra tavo didžiausias priešas – pažiūrėk į veidrodį. Tik mes patys galime sau pakenkti. Ir tik mes patys galime viską ištaisyti. Savęs tobulinimas ir savęs pažinimas – štai vienintelis raktas į sėkmę.
