Vakar, liepos 10 dieną, Anykščių rajono senjorų klubo nariai Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centre rinkosi į susitikimą su Anatolijumi Choružyj ir Virginija Choruža. Lietuvės ir ukrainiečio šeima į Anykščius atvyko pačioje karo pradžioje.
Susitikimo metu Virginija pasakojo, kad ji kilusi iš Andrioniškio, baigusi A. Vienuolio vidurinę mokyklą ir prieš 42 metus išvykusi gyventi į Kijevą.
„Jūs esate labai laimingi ir turtingi, nes turite laisvę, ramybę ir namus“,– kalbėjo Virginija. – Mes iš savo namų išvykome pirmąją karo dieną. 2022 metų vasario 24 d. ankstų rytą 5 valandos 20 minučių Mariupolyje nukrito pirmosios rusų bombos. Mes turėjome susiruošę krepšius, prisipylę pilnus kuro bakus automobilyje. Turėjome šiokių tokių atsargų, nes tik prasidėjus karui, jau apie 8 valandą ryto degalinėse nebebuvo degalų, o iš prekybcentrių dingo duona. Mes nusprendėme vykti į sodo namelį, tačiau ir ten buvo nesaugu. Iki kovo 9 dienos buvo nutraukti visi elektros laidai, nebuvo jokio ryšio. Likome be maisto. Į Kijevą nusprendėme nevykti, mūsų 8 mašinos miškais ir aplinkkeliais patraukėme į Lietuvą“.
Virginija pasakojo, kad jai, kad ir po daugelio metų, integruotis Lietuvoje daug lengviau, negu Anatolijui, nors pasak žmonos, jis jau supranta ir neblogai kalba lietuviškai.
Senjorų paklausta, ar turi ryšį su Ukraina, su Kijevu, Virginija sakė, kad Kijeve gyvena jų vyresnioji dukra, su kuria susiskambina.
„Karas tęsiasi, tačiau kaimynai kažkaip gyvena, dirba, prisitaiko. Pasakoja, kad dažnai tenka miegoti vonioje, kur saugiausia. Visko ir nepapasakosi, kas ten vyksta. Kol kas mūsų namas dar stovi nesugriautas“, – kalbėjo Virginija.
Anatolijus, pratęsdamas žmonos pasakojimą sakė, kad jam lietuvių kalba nėra labai sunki. Ir tiesa, jis kalbėjo gana taisyklingai, kartais maišydamas linksnius ir gimines. Sakė, kad patinka Lietuvos gamta, kad čia yra ir uogų, ir grybų, tačiau vyrui mūsų oras per drėgnas, mat Ukrainoje jis daug sausesnis.
„Kai vykome į Lietuvą, galvojome – pusmetį kokį pagyvensime ir grįšime namo. Deja, mūsų planams išsipildyti nebuvo lemta. Tačiau dar yra viltis ir mes tikime, kad kažkada vis tiek grįšime namo į Ukrainą, į Kijevą“, – su optimizmo gaidele balse kalbėjo Anatolijus.
MUCo patalpose buvo eksponuojami senjorų klubo narės iš Šerių kaimo Aldonos Terminskienės pagamintų paveikslų paroda.
„Bet koks darbas mus išlaisvina nuo nuobodulio, skausmo ir ilgesio. Esu ūkininkė ir žiemos laikotarpiu laisvalaikį užpildau, kaip aš vadinu – netikru „menu“. Tai ne tikras piešimas, tai piešimas arba karoliukų dėliojimas pagal skaičius. Gaunasi šiokia tokia mozaika. Šiame darbe reikalinga begalinė kantrybė, kruopštumas, atidumas ir užsispyrimas. Iš karoliukų paveikslą dariau gal du mėnesius. Kai prisėdu iš ryto, kartais net užmirštu pavalgyti. Šiuos piešinių trafaretus galima rasto google paskyroje, jei kas susidomėtų. Aš dar ir eiles rašau “, – pasakojo Aldona pridurdama, kad šio „meno“ gaminimas sunkus, bet labai įdomus ir malonus.
Susitikimo metu Ukrainai buvo aukojamos lėšos, surinkta 135 eurai. Anykščių rajono senjorų klubo vadovė Nijolė Živatkauskienė patikino, kad pinigai bus perduoti patikimam asmeniui ir tikrai pasieks lėšų ar daiktų pavidalu Ukrainą.
Dalina RUPINSKIENĖ
Šaltinis: Nyksciai
