Atlikus laboratorinius tyrimus paaiškėjo, jog dabartiniam Kretingos miestui vardą davusi ir pirmą kartą 1253 m. balandį paminėta kuršių pilis buvo įkurta vikingų laikais – apie IX a.
Apie intriguojančius tyrimus „Vakarų ekspresui“ papasakojo jų vadovas, archeologas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojas dr. Edvinas Ubis. Beje, pats kilęs iš Kretingos miesto.
Po naujausių tyrimų Kretingos piliavietė tapo bendro vikingų epochos paveikslo dalimi.
„Šalia esančiame kapinyne yra aptikta nemažai su importu iš Skandinavijos kraštų siejamų papuošalų ar kitų radinių. Tad Andulių piliakalnis tampa bendro vikingų epochos paveikslo dalimi. Jame gyvenusi bendruomenė kartu su Apuole, Impiltimi ir kitais kuršių centrais dalyvavo prekybiniuose ir kultūriniuose mainuose, kurie apėmė visą regioną“, – teigė jis.
Kokia yra šio piliakalnio archeologinių tyrimų istorija?
Pirmuosius piliakalnio tyrimus 1965 m. atliko archeologas Ignas Jablonskis (1911-1991). Jis ant pylimo ir aikštelėje ištyrė tris 0,6×1,5 m dydžio šurfus. Tyrimų metu aikštelėje žmonių veiklos pėdsakų neaptiko, o pylime fiksavo kultūrinį sluoksnį su degėsiais ir keramika. Jis identifikavo 2 degėsių sluoksnius, kuriuos priskyrė istoriniuose šaltiniuose minimiems Kretingos pilies sudeginimams.
Po to archeologai grįžo tirti piliakalnį tik 2003 m. Vadovaujant archeologei Redai Švelniūtei piliakalnyje buvo ištirtos 2 perkasos (20 kv. m). Aptiktas iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis su lipdyta keramika, pasaginė segė ir kiti smulkūs metaliniai radiniai. Šie tyrimai parodė, kad aikštelėje yra išlikęs vertingas sluoksnis su radiniais. Tyrėja pagal radinius piliakalnį datavo II tūkstantmečio pradžia.
Piliakalnių tyrimų ekspertas dr. Gintautas Zabiela savo tyrimuose piliakalnį priskyrė plačiam I tūkst. – XIII a. laikotarpiui. Ėgliškių-Andulių kapinyno ir kuršių arealo tyrėja prof. dr. Audronė Bliujienė šį paminklą skyrė XI a. vidurio – XIII a. vidurio laikotarpiui.
Skirtingas tyrėjų datavimas sufleravo, kad turimi duomenys yra labai fragmentiški ir netikslūs. Todėl pagrindiniu mūsų tyrimų tikslu tapo ne tik kultūrinio sluoksnio ar radinių paieška, bet ir tikslesnio piliakalnio datavimo nustatymas.
Kas paskatino jus, kaip mokslininką, susidomėti būtent šiuo kuršių paveldo paminklu?
Ėgliškių-Andulių archeologinis kompleksas yra vienas žymiausių kuršių paminklų. Su šia vieta tiesiogiai siejamas pirmasis Kretingos vardo paminėjimas 1253 m., kai aprašomas Kretingos apylinkių žemių pasidalinimas tarp Ordino, Kuršo vyskupo ir vietinių didikų.
Po 1260 m. Durbės mūšio čia gyvenusieji sukilo prieš Ordiną. Kronikose aprašomos 1263 m. kovos su Ordino riteriais, kai pirmojo žygio metu riteriai pralaimėjo ir Klaipėdos pilies komtūras paimtas į nelaisvę. Vėliau jis buvo sudegintas ir paaukotas dievams. Visgi tais pačiais metais pilis užimta ir sudeginta.
Kita vertus, šalia piliakalnio esantis didžiulis VI a. pr. Kr. – XIII a. kapinynas yra svarbus paminklas viso regiono praeities tyrimams. Jis yra tirtas nuo XIX a. pabaigos ir iki šiol susilaukia daug dėmesio.
Istorinis kontekstas bei šalia esančio kapinyno reikšmė ir lėmė susidomėjimą piliakalniu, nes iki šiol jo santykis su kapinynu buvo apgaubtas skirtingomis interpretacijomis. O ir mūsų tyrimų komandos dėmesys daugiausia yra nukreiptas į piliakalnius ir gyvenvietes, nes apie jas palyginus su kapinynais Lietuvoje žinome labai mažai.
Kokie buvo iškelti tyrimų tikslai ir kokiais metodais jų siekta?
Šie tyrimai buvo ne taikomieji, o moksliniai. Tai reiškia, kad siekta surinkti kaip įmanoma daugiau duomenų apie čia išlikusius žmonių veiklos pėdsakus bei moderniais metodais ištirti surinktus mėginius.
Tyrimai buvo suskaidyti į du etapus. Pirmasis – archeologiniai žvalgymai. Jų metu kalamuoju geologiniu grąžtu 30 vietų tikrinti piliakalnyje susidarę žemių sluoksniai: jie leido nustatyti bendresnes piliakalnio suformavimo aplinkybes. Paaiškėjo, kad piliakalnio aikštelėje susiformavęs vientisas kultūrinis sluoksnis, kuris intensyvesnis palei piliakalnio pylimus. Tai leido parinkti archeologinės perkasos tyrimų vietą.
Tiriant perkasą (5×2 m plotą) čia buvęs gruntas buvo skutamas mentelėmis ir po to sijojamas per sietą. Taip surinkti net ir smulkiausi radiniai.
Iki 50 cm gylyje nuo paviršiaus aptikti tik nedideli keramikos fragmentai. Sužinojome, jog žmogaus veiklos pėdsakai buvo stipriai paveikti vėliau vykdytos ūkinės veiklos ir gamtinių procesų. Giliau aptikome akmenų sankaupą, degusio molio dėmę ir ūkinę duobę. Tai – žmogaus paliktos struktūros.
Iš viso surinkti 147 radiniai. Tarp jų – 2 geležiniai: spėjama, kad peilio ir ylos fragmentai. O didžiąją dalį radinių sudarė žmonių naudotų puodų šukės. Kai kurios buvo puoštos rantytu pakraštėliu. Archeologas prof. hab. dr. Vladas Žulkus tokią keramiką yra įvardinęs „kuršiška“. Ji datuojama VIII-XI a. Taip pat dalis keramikos ties kakleliu puošta nagų įspaudų juostomis.
Kasinėjimų metu paimti grunto mėginiai makrobotaniniams tyrimams. Jų metu aptikta rugių ir miežių grūdų: tai pasako mums, kad čia gyvenusi bendruomenė augino būtent šias kultūras, kurias saugojo bei apdorojo piliakalnyje. Taigi, šis piliakalnis nebuvo vien slėptuvė ir gynybiniai įtvirtinimai.
Tiek visuomenė, tiek tyrėjai turbūt labiausiai laukė tikslaus piliakalnio datavimo rezultatų. Kaip vyksta radioaktyvios anglies metodo tyrimas?
C14 AMS laboratorinių tyrimų rezultatai buvo labai laukiami. Šis metodas padeda nustatyti tikslų tiriamos medžiagos amžių. Metodas yra grįstas tuo, kad radioaktyvusis anglies izotopas laikui bėgant skyla. Būtent dėl to įmanoma nustatyti organinės medžiagos datą, kurią kalibruojant gaunamas patikimas datavimas.
Taikant šį metodą labai svarbi mėginių atranka, todėl visi mėginiai parinkti iš makrobotaninių tyrimų metu aptiktų grūdų, kurie buvo rastose struktūrose. Kultūriniai augalai – vienmečiai, ir jie yra patikimesnė medžiaga datavimui nei medis ar kaulas.
Iš viso buvo atlikti 4 mėginių tyrimai: giliausiai buvusios struktūros datuojamos IX a. pabaiga – X a., o truputi aukščiau – skirtinos XI-XII a. Atsižvelgus į visus duomenis galima užtikrintai teigti, kad piliakalnis yra vienalaikis – apgyvendintas vienu laikotarpiu.
Kaip galėjo atrodyti kuršių gyvenimas vikingų epochoje Kretingos pilyje?
Pagrindinė veikla buvo ūkinė. O piliakalnis turėjo tarnauti kaip dalies tos bendruomenės gyvenamoji ir gynybinė vieta. Aptikti radiniai, piktžolės ir grūdai rodo, kad čia buvo apdirbamas ir saugomas maistas. Ūkinės duobės sufleruoja, kad palei gynybinį pylimą buvo statiniai, kuriuose vykdyta ūkinė veikla.
Piliakalnis buvo įrengtas strateginėje, kontroliuojamoje ir saugomoje vietoje: Dangės-Akmenos upės ir Šaltupio upelio sandūroje. Dangės-Akmenos upė buvo susisiekimo arterija, kuria vyko komunikacija su artimais ir tolimais prekybos taškais.
Ar galėjo kuršiai prie Dangės turėti uostelį, laivų statyklą? Lietuvoje iki šiol nėra rasta nė vieno kuršių laivo…
Lietuvoje mes nežinome, kaip tokie uostai ar prieplaukos atrodė. Tik Žardėje turime tam tikrų užuominų. Visgi kuršių kapinynuose ir gyvenvietėse nemažai rasta laivinių kniedžių, tad vienokia ar kitokia laivyba vykusi. Tai įrodo ir importas iš Skandinavijos. Deja, Lietuvoje IX-XII a. uostų ir prieplaukų tyrimų nebuvo vykdyta, tad kol kas apie laivybos mastus galime tik spėlioti.
Ar tikslinga tęsti archeologinius tyrimus Andulių piliakalnyje?
Tyrimų tęstinumas yra būtina sąlyga geram rezultatui. Jeigu norime turėti žinių ir aiškų supratimą apie pirmąją vietą, turėjusią Kretingos vardą, tai archeologiniai tyrimai ir suteikia tokias galimybes.
Šiuolaikiški ir į tikslą orientuoti tyrimai atskleidžia daug nežinotų faktų ir leidžia sukurti vietai naują mokslu pagrįstą pasakojimą. Ėgliškių-Andulių piliakalnis įdomus regioniniu ir tarptautiniu lygiais bei leidžia aiškiai šio krašto praeitį susieti su Vakarų pasaulio tradicijomis ir kultūromis. Tad tyrimai prasmingi daugeliu aspektu.
Intriguojančius archeologinius kasinėjimus tikimasi tęsti ir toliau.
Kuo įdomus Ėgliškių-Andulių archeologinis kompleksas turistams?
Turistams ir vietiniams gyventojams tai yra gamtos prieglobstis su praeities šmėklomis. Vykstant tyrimams pastebėjau, kad atvykusiems žmonėms sunku susigaudyti, kur kas buvę. Tad iniciatyvos atnaujinti ir kurti interaktyvius stendus papildo šios vietos supratimą ir patrauklumą. Tai reikėtų tęsti ir toliau.
