Kuo šių metų sezonas skirsis nuo pernai metų sezono?
Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas.
Šiemet bus eksploatuojama apie 20 kilometrų daugiau vidaus vandens kelių. Dabar bendras naudojamų ir prižiūrimų vandens kelių ilgis iš beveik 900 kilometrų yra apie 500 km. Tie 20 km yra Alytuje. Klaipėdos krašte situacija vandens kelių skaičiumi bus daugmaž ta pati.
Ar kuo nors keisis laivyba Vilhelmo kanale?
Vilhelmo kanalas bus naudojamas ir prižiūrimas kaip visada. Gyliai bus skelbiami visame kanale, bet į Klaipėdos pusę nėra ko plaukti, nes ten akligatvis. Plaukiama bus iki Drevernos, iki restorano „Strykis“, iki Pjaulių tilto. Galima ir toliau plaukti, bet mes ten vandens kelio neprižiūrime.
Klaipėdos Stariškių kvartalo galimybių studijoje numatomas Vilhelmo kanalo ir būsimos marinos pietinėje uosto dalyje sujungimas 1 kilometro kanalu. Tai, žinoma, dar ilgas procesas, bet ateityje, po kokių penkerių metų, atsivers visai kitokios laivybos galimybės.
Per kiek laiko bus pastatytas naujasis Drevernos šliuzas?
Mes parengėme techninį darbo projektą, atlikome visas procedūras, Klaipėdos rajono savivaldybė parinko rangovą. Drevernos upelio senvagėje bus pradėtas statyti naujas platesnis Drevernos šliuzas. Manau, kad tas 18 m ilgio ir 6 m pločio šliuzas bus pastatytas per dvejus metus. Jeigu mes jį turėsime kitais metais, tai bus labai gerai.
Kaip laiveliai plauks, kai prasidės naujo šliuzo statybos?
Jie plauks taip, kaip iki šiol. Tas 3,3 m pločio šliuziukas lieka. Naujasis šliuzas bus statomas keliasdešimties metrų atstumu nuo jo. Senoji upės vaga buvo užversta. Dabar ji bus atkasta ir joje įrengtas šliuzas reguliatorius. Jis saugos, kad druskingas vanduo nepakliūtų į Vilhelmo kanalą ir nenueitų iki vandenvietės, kas mažai tikėtina.
Kokius išskirtumėte šių metų laivybos sezono ypatumus?
Ko gero, reikėtų paminėti dar vieną prieplaukų atstatymo etapą – jų daugės. Juodkrantėje bus pradėta rekonstruoti prieplauka. Mes jau suderinome jos techninį projektą.
Dar reikšmingas dalykas – esame parengę visų Kuršių marių įplaukų į prieplaukas Natura 2000 reikšmingumo vertinimo dokumentą. Mes jį ilgai rengėme ir ilgai derinome su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kol gavome išvadą, kad tokia veikla yra leistina.
Dabar privatūs savininkai ar savivaldybės galės teisėtai tvarkytis įplaukas iki savo prieplaukų. Iki šiol tai buvo draudžiama daryti ir dėl užneštų įplaukų prieplaukos buvo nepasiekiamos. Taigi vargais negalais baigėme didžiąją procedūrą.
Dėl žuvų neršto ir augalijos įplaukų tvarkymo darbų laikotarpis yra labai ribotas. Juos bus galima daryti nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 1 d., o paskui vėlyvą rudenį ir pavasarį iki balandžio 20 d., bet tuo laikotarpiu dirbti mariose dėl vėjo ir audrų sunku. Mes pagelbėsime savivaldybėms. Žinoma, tikimės, kad bus sudaromos bendradarbiavimo sutartys, apmokama už darbą, kuris brangiai kainuoja.
Dabar privatūs savininkai ar savivaldybės galės teisėtai tvarkytis įplaukas iki savo prieplaukų.
Kiek metų truko ta procedūra?
Penkiolika mėnesių.
Su kokiais aplinkosauginiais dalykais susiduriate prižiūrėdami vidaus vandens kelius?
Turime bėdų dėl aplinkosaugos, bet sprendžiame iškilusius klausimus. Susitarėme su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kad, atsižvelgdami į pakrantėje saugomas vertingas paukščių buveines ir makrofitų teritorijas, mes savo vandens kelią Ventė-Ventainė-Šturmai-Dreverna-Svencelė šiemet patrauksime šiek tiek toliau nuo kranto, kad laivai plaukiotų mažiau ir būtų saugomos tos vertybės. Dabar bus šiek tiek kitaip paženklintas kelias, nei būdavo įprastai.
Turime bėdų dėl aplinkosaugos, bet sprendžiame iškilusius klausimus. Mes vandens kelią patrauksime šiek tiek toliau nuo kranto, kad būtų saugomos vertybės.
Kintuose naujai įrengtas uostelis laukė laivų, o gylis 50-100 metrų nuo kranto buvo 30 centimetrų. Norint pasiekti uostelį nuo vandens kelio reikia plaukti kilometrą. Kaip tai padaryti?
Reikėjo išvalyti iki 1 metro gylio ir problema būtų išsisprendusi, bet teko laukti kelerius metus. Reikalauta atlikti tyrimus, iškasus įplauką stebėti, kaip keičiasi augmenija dugne, kur bus supiltas smėlis. Atsiranda daug visokių papildomų dalykų.
Pernai visi uosteliai rytinėje pakrantėje per audrą buvo labai užnešti, sunku patekti į Ventainės ir Šturmų prieplaukas. Įplaukos užnešamos kas ketverius-penkerius metus.
Kas jas turi valyti?
Pagal Vidaus vandenų transporto kodeksą, už tai atsakingi yra prieplaukų savininkai. Kintų uostelio savininkė yra savivaldybė, Šturmų, Ventainės – privatininkai, Drevernos – savivaldybė ir operatorius, Neringos pusėje – viskas savivaldybės. Mes atsakingi tik už vandens kelius. Iš to, kokį gauname finansavimą, sugebame tvarkyti daugiau kaip pusę jų, o daugiau už dyką tai daryti neišeina.
Ar neatsiras naujų prieplaukų?
Prieplaukų statybomis rūpinasi savivaldybės. Vilniuje planuojama šiemet pastatyti aštuonias prieplaukas, o kitais metais dar septynias ir paleisti kursuoti elektrinius keleivinius laivus, integruotus į visą transporto sistemą – su tuo pačiu bilietu bus galima ir autobusu važiuoti, ir plaukti laivu.
Alytus jau turi paskirtą teritoriją prieplaukai statyti, bet techninis projektas dar neparengtas. Gelgaudiškis Šakių rajone planuoja prie Nemuno turėti gana nemažą keleivinę prieplauką, tokią pačią kaip Jurbarko, tik šiek tiek patobulintą, jau pradėtas rengti techninis projektas. Zapyškyje yra suprojektuota nauja prieplauka, jau gautas statybos leidimas. Kulautuvoje bus statomas naujas uostelis.
Kauno mariose po ilgų ginčų galų gale įteisinta Neptūno įlankos prieplauka ir įregistruota. Ten tilps keli šimtai laivų. Nidoje šiemet bus pradėtas tvarkyti senasis žvejų uostas. Visur judama po truputį.
Ką dar šį sezoną ketina nuveikti Vidaus vandens kelių direkcija, gal planuojate kokius nors gilinimo darbus?
Gilinti negalime, tai draudžiama. Mus sustabdė aplinkosaugininkai įtardami, kad darome blogai pernai rengdami Nemuno aukštupyje ties Alytumi vagą laivybai.
Šiemet turėjome Druskininkuose išplėsti vandens kelio ilgį, bet mūsų paprašė tol, kol vyksta tyrimas, nedaryti tų darbų. Tai susitelksime į darbą Nemune nuo Kauno iki žiočių ir skirsime daugiau dėmesio įplaukoms į prieplaukas.
To labai laukiama ir Šilutės, ir Neringos savivaldybėse. Pervalkoje ir Preiloje gana sudėtinga nuplaukti iki prieplaukėlių.
Ar Lietuvoje nepritrūks laivų, kai visos prieplaukos bus sutvarkytos?
Tikrai ne (juokiasi). Kauno „Žalgirio“ jachtklubo prieplaukoje telpa keli šimtai laivų. Atsirado nauja Neptūno įlankos prieplauka, kurioje irgi telpa keli šimtai laivų, bet jau visos vietos užimtos. Per daug vietų laivams nebus.
Ar Nemunu toliau bus vykdoma pramoninė laivyba, bus gabenami kroviniai?
Krovinius gabenant upe mažinama aplinkos tarša. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja plėtoti Jurbarko uostą. Ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet pramoninė laivyba vyksta.
Šią savaitę laivas iš Kauno turėtų išplaukti į Klaipėdą su kroviniu ir paimti uostamiestyje metalo gaminių krovinį. Kai įsivažiuosime, plauks dvi baržos kas savaitę ir prasuks tą visą ratą į Klaipėdą su galimu sustojimu Jurbarke. Kol kas daugiau plėstis nėra galimybių, nes Lietuvoje tėra tik dvi tinkamos baržos.
Ar nesiruošiama įsigyti naujų laivų?
Mes pradėjome vykdyti projektą dėl elektrinių laivų įsigijimo, būtų sukomplektuotos šešios baržos ir šeši laivai. Bet dar anksti apie tai kalbėti, galėsime apie tai pakalbėti po kokių dvejų metų.
