Tyrimo metu mokslininkai sekvenavo storosios žarnos vėžio ląstelių egzomą, egzomu vadinamos genomo dalys, atsakingos už baltymų sintezę.
Analizei buvo atrinkti 900 pacientų, dalyvavusių projekte, kuriame buvo tiriamas mitybos ir gyvenimo būdo poveikis ligos išsivystymui, vėžio atvejų.
Rezultatai parodė, kad vėžiniai susirgimai buvo susiję su DNR pažeidimais, vadinamais alkilinimu. Tokio tipo pažeidimai anksčiau nebuvo siejami su storosios žarnos vėžiu.
Alkilinimo paveikti genai buvo KRAS ir PIK3CA, kurie atlieka svarbų vaidmenį ląstelių augimo ir dalijimosi procese. PIK3CA mutacijos taip pat dažnai pasitaiko sergant įvairiomis vėžio formomis.
Mokslininkai nustatė, kad pokyčiai daugiausia pasireiškė distalinėje žarnoje, vedančioje į tiesiąją žarną, kur vėžys pasitaiko dažniausiai.
Nustatytos šių genų mutacijos taip pat buvo susijusios su mažesniu pacientų išgyvenamumu. Alkilinimo lygis, kuris buvo ryškiausias, 47 % padidino mirties nuo tiesiosios žarnos vėžio riziką.
Panašių mutacijų rasta ir sveikos žarnos audiniuose, tačiau mokslininkai atkreipė dėmesį, kad tokie pokyčiai turėjo ryškų ryšį su dideliu perdirbtos ir neperdirbtos raudonos mėsos vartojimu.
Priešingai, tokie maisto produktai kaip paukštiena ir žuvis, taip pat kiti gyvenimo būdo veiksniai nebuvo susiję su mutacijų atsiradimu.
Tai buvo aiškinama mėsoje esančiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, nitrozo junginiais, kurie gali sukelti alkilinimą.
Mokslininkų teigimu, gauti rezultatai gali padėti kurti vėžio prevencijos metodus. Visų pirma, bus galima nustatyti pacientus, kuriems prasideda mutacijų pokyčiai, o tai leis anksti nustatyti rizikos grupę.
Supratus biologinį mechanizmą, kuriuo mityba veikia žarnyno vėžio vystymąsi, atsiveria galimybė sukurti vaistus, kurie užkirstų kelią alkilacijai.
Mokslininkai taip pat rekomenduoja sumažinti raudonos mėsos vartojimą ir valgyti subalansuotą maistą.
Šaltinis: cursorinfo.co.il
