Klaipėdos trąšų fabriko reikalu
Prieš šimtą metų Finansų ministerija ir direktorija Klaipėdoje ėmė svarstyti, kad reikėtų atgaivinti jau 10 metų sustojusio „Union“ trąšų fabriko veiklą.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą šis fabrikas gamindavo iki 70 000 tonų trąšų per metus, beveik išimtinai superfosfatų.
1925 m. balandžio 1 d. „Klaipėdos žiniose“ rašoma, kad fabriko savininkai įteikė memorandumą vyriausybei su tokiomis finansinėmis sąlygomis:
„1. Tam, kad fabriką paleidus darban ir pagaminus maždaug 40 000 tonų superfosfato per metus, vyriausybė turėtų suteikti paskolą fabrikui pusės milijono litų sumai, o jei būtų norima pagaminti šiais metais 60 000 tonų trąšų, tai toji paskola turėtų būti 650 000 litų.
2. Fabrikui turėtų būti garantuota metinei apyvartai 5 milijonų litų kapitalas Lietuvos banke ar kitoj kurioj finansinėj įstaigoj.
3. „Union“, patiekdamas diskontui savo klientų vekselius, neims už tuos vekselius jokios atsakomybės.
4. Atleisti nuo muito ir mokesnių visą žalią medžiagą, reikalingą trąšų gamybai, visus reikmenis, surištus su ta gamyba, ir gatavas trąšas.
5. Garantuoti trąšoms apsaugomąjį muitą 3.50 Lt sumai už vieną maišelį.”
Naujas konsulas
1925 m. balandžio 3 d. „Klaipėdos žinios“ pranešė, kad „ponas Martinas Reišys, plačiai žinomas mūsų krašto lietuvis pirklys ir visuomenės darbuotojas, jau galutinai paskirtas Čekoslovakijos respublikos garbės konsulu Klaipėdoje“.
Straipsnelyje džiūgaujama, kad „p. M. Reišys yra pirmas Klaipėdos krašto lietuvis, kuriam teko svetimos valstybės konsulo garbė, nes iki šiol buvome pratę vietos kitataučius tokiais konsulais matyti“.
Taip pat pažymima, kad M. Reišys „yra gerai žinomas, kaip labai daug pasidarbavęs ir mūsų politiškam laimėjimui išsivaduojant iš ištisus šimtmečius mus slėgusios svetimųjų valdžios /…./, o taip pat kaip daug nusipelnęs mūsų lietuvių ekonomiškam sustiprėjimui (juk ne veltui ir finansų ministerija buvo pavedusi jam atstovauti Klaipėdos krašto ekonomiškus reikalus buvusioje Lietuvos atstovybėje prancūzų okupacijos laikais).
…Dabar Reišys aktyviai dalyvauja eilėje stambių mūsų krašto lietuvių prekybos organizacijų ir firmų, kurių dalies, kaip Lietuvių pirklių draugijos ir „Sandėlio“ bendrovės, ir vienas iš steigėjų yra”.
Nuotr.: Čekoslovakijos „Baltojo liūto“ ordino įteikimo pirmajam Lietuvos atstovui Prahoje, signatarui Donatui Malinauskui ir Čekoslovakijos garbės konsului Klaipėdoje Martinui Reišiui ceremonijos dalyviai Čekoslovakijos ambasadoje. Pirmoje eilėje iš kairės: 1 – generolas Povilas Plechavičius, 2 – signataras Donatas Malinauskas, 3 – Užsienio reikalų ministerijos atstovas, diplomatas Jurgis Savickis, 4 – Martinas Reišys, 5 – Čekoslovakijos pasiuntinys Lietuvoje Miroslav Niederle. Antroje eilėje iš kairės 2 – pulkininkas Vaclovas Griganavičius, 3 – diplomatas Bronius Blaveščiūnas. Kaunas, 1929 03 02. www.e-kinas.lt nuotr.
Sveiki gyvuliai
Tame pačiame laikraštyje prie ekonominių pranešimų pateikiamos žinios apie užkrečiamas naminių gyvulių ligas Klaipėdos krašte.
„Iš trijų valdiškųjų gyvulių gydytojų (veterinorių) š. m. vasario mėnesyje sustatytų užkrečiamųjų naminių gyvulių ligų stovio pranešimų matyti labai geras Klaipėdos krašto naminių gyvulių sveikatos stovis.
Šilutės apskrityje vasario mėnesio pabaigoj nebuvo gyvulių ligų.
Klaipėdos apskrityje buvo užkrėsta 2 ūkiu pasiutlige, Pagėgių apskrityje 4 ūkiai pasiutlige ir 1 ūkis arklių influenza.
Kitų privalomų pranešti gyvulių ligų neatsirado tose trijose apskrityse.”
Klaipėdos šeštadienio turgus
„Šį šeštadienį prasidėjo turgus Klaipėdoje jau ryte ankstybama laike.
Mūsų laukininkai atvežė labai daug įvairių maisto produktų. Svaras sviesto kainavo 4-4,20 litų, kiaušiniai – po 20-25 centus.
Ir javų buvo daug atvežta. Centneris rugių kainavo 38 litus, kviečių 40 litų, avižų 25 litus, miežių 36 litus, ropučių 7-8 litus, o svaras dobilų sėklų 1,80 litų.
Iš Didžiosios Lietuvos atvežė žmonės daug medžių ir šieno, dobilų ir šiaudų. Centneris šieno kainavo 6-7 litus, dobilų 8-9 litus, šiaudų 4-5 litus.
Vežimėlis kuro malkų kainavo 20-40 litų. Ir mėsos, žuvių ir daržovių buvo labai daug turguje, jų kaina nepersimainė„, – tradiciškai “Klaipėdos žiniose” informuojama apie savaitgalio turgų.
