Karas Ukrainoje
Gydytojas Audrius Vasiliauskas kaip ir buvo „išstumtas“ iš Anykščių, tačiau grįžo, vėl gydo anykštėnus ir žengia į politiką tam, kad ji būtų kitokia. A. Vasiliauskas įsitikinęs, kad tik atmosferoje, kurioje nėra baimės, galima sukurti vietą, kurioje gyventi gera visiems. „Kodėl tai negalėtų būti Anykščiai?“ – retoriškai klausia A. Vasiliauskas.
– Kai dirbote Anykščių ligoninės vadovu, Anykščių ligoninė buvo vienintelė, kuri turėjo teigiamą finansinį rezultatą Panevėžio zonoje. Vadinasi, ligoninė nebūtinai turi veikti nuostolingai?
– Pirmiausia stengiausi susipažinti su ligoninės kolektyvu, pamatyti, kokioje emocinėje atmosferoje jie dirba, nes tai labai svarbu tiek rezultatams, tiek pacientams, kurie patenka į ligoninę. Kai atmosfera gera, tada ir pacientų problemas lengviau spręsti, darbuotojų energija naudojama darbui, o ne intrigoms, santykių aiškinimuisi arba baimei įveikti. Stengiausi darbuotojus motyvuoti, kad kiekvienas besikreipiantis būtų išgirstas, kad žmogus ligoninėje pasijustų, jog pateko į instituciją, kuri pateisina jo lūkesčius. Iš kitos pusės, ieškojau naujų specialistų, pasisekė pritraukti buvusius darbuotojus, kuriuos žmonės gerai vertino: angiochirurgą, kardiologą, urologą ir kitų sričių specialistus. Taip pat ir priėmimo skyrius pasipildė jaunais veidais. Ši aplinkybių visuma ir lėmė, kad Anykščių ligoninė veikė sėkmingai ir nenuostolingai.
– Paradoksalu, tačiau Anykščių rajono valdžia vis dėlto kritiškai žiūrėjo į jūsų darbą ir vis teigė, kad „Vasiliauskas nesusitvarko“.
– Deja, teko patirti nemalonių akimirkų. Priešišką atmosferą pajutau iš karto po rinkimų pasikeitus savivaldybės vadovams ir administracijai. Strateginis įstaigos veiklos planas nebuvo patvirtintas, atmesdavo pateiktą planą, esą jis netinka, o kai jį vėl pateikdavau – vėl atmesdavo, o vėliau nepriimdavo. Taigi, tai buvo ne strateginio plano kokybės klausimas, o tiesiog išankstinė nuostata. Labai gaila, kad ta neigiama nuostata vis augo ir nepasitikėjimas manimi, nepaisant darbo rezultatų, didėjo. Galiausiai į savivaldybės administraciją kreiptis nebeliko prasmės, nes nei patarimų, nei sprendimų nebuvo siūloma. Prasidėjus pandemijai, savivaldybė ne tik nepadėjo, bet ir savotiškai blokavo ligoninės veiklą, kad ji neveiktų taip, kaip reikėtų – sakykim, laiku neskyrė priemonių, finansinių išteklių. Buvo reikalaujama įkurti ligoninėje karščiavimo kliniką, nenorėjau sutikti, nes, kaip parodė Ukmergės pavyzdys, tai rizikinga, nes įkūrus karščiavimo kliniką susirgimai išplito pačioje ligoninėje, buvo nemažai mirčių, tarp jų – ir gydytojų.
Grįžtant prie karščiavimo klinikos kūrimo, teko naudoti tai, ką turime, nebuvo net rentgeno, teko naudoti tarybinių laikų aparatą. Mano pastangų dėka Ypatingųjų situacijų valdymo komisija skyrė mūsų ligoninei nemokamą modernų rentgeno aparatą.
– Kokiu tikslu tokiu atveju po to, kai palikote darbą ligoninėje, buvo už dešimtis tūkstančių perkamas dar vienas aparatas?
– Tokio neūkiškumo nesuprantu, tai nepateisinama. Nėra ko stebėtis, kad ligoninės finansinis rodiklis dabar neigiamas. Laikinasis direktorius nesivargino pasidomėti ir manęs pasiklausti.
– Skandalingai nuskambėjo sprendimas nušalinti jus nuo
pareigų ligoninėje.
– Spaudimas kurti karščiavimo kliniką nebuvo suprantamas, nes ir Utenos apskrityje dar nebuvo tokių klinikų. Nebuvo ir aiškių reikalavimų, todėl manau, kad savivaldybė tiesiog rado pretekstą parodyti, kaip aš blogai tvarkausi, galiausiai tai virto nušalinimu nuo vadovavimo, o grįžus į pareigas – reikalavimu ir spaudimu savo noru išeiti iš darbo. Beje, nušalinimo nuo vadovavimo metu patyriau labai įdomių momentų, kurių dirbant Vilniuje net neįmanoma įsivaizduoti. Teko kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją, nes laikinasis vadovas Dalis Vaiginas, kuris buvo mero patarėju, man pildant ligonių ligos istorijas tai filmuodavo. Beje, Anykščiuose karščiavimo klinika pasirodė visiškai nereikalinga, kiek žinau, pirmas ligonis atsirado po 7 mėnesių, o iš viso gydyti tik 3 ligoniai.
– Paklausim kaip vilniečio – ar tikėjotės tokių dalykų literatūriniuose Anykščiuose?
– Nesitikėjau, galvojau, jog tokie dalykai galimi ne tikrovėje, o tik kriminalinio detektyvo žanre. Deja, Anykščiai pasirodė ne žalioji, kaip skelbia šūkis, o politinių intrigų viršūnė. Asmeniškai patyriau, kaip gali veikti machinacijos, intrigos, mobingas ir ignoravimas. Politinėje virtuvėje paragavau to, kas nematoma paprastam žmogui.
– Toks neigiamas politinio gyvenimo pažinimas neatgrasė nuo politinės veiklos?
– Pirmiausia politinė veikla turi būti grindžiama visai kitokiais principais. Todėl ir einu į politiką, kad tokių dalykų Anykščių krašte nebeliktų, kad kitiems netektų išgyventi to, ką teko man patirti. Politika turi būti atvira, skaidri ir sąžininga. Tikiu, kad politika gali būti visai kitokia, kad žmonės galėtų nebijoti pasakyti savo nuomonę, kad galėtų ginti tiesą. Seniai vadovaujuosi Motinos Teresės žodžiais: „Jei jūs koneveiks, keiks ir sulauksite didelio pasipriešinimo, vis tiek nenustokite daryti gerų darbų“.
– Ką numatytumėte padaryti sveikatos apsaugos srityje?
– Augant pragyvenimo, transporto, būsto išlaikymo kaštams, dabartiniu permainų laikotarpiu labai jautria gyventojams sritimi tampa sveikatos paslaugų gavimas rajone. Rajone yra sukurta funkcionuojanti medicinos paslaugų teikimo infrastruktūra, tačiau visai neišnaudojami jos galimi pajėgumai. Sveikatos paslaugų plati gama, manau, yra kiekvieno anykštėno išsvajota siekiamybė. Taigi, kelsiu ar palaikysiu visas iniciatyvas, kad į rajoną atvyktų daugiau įvairių medicinos sričių specialistų, suteiksiančių ne tik ambulatorines, bet ir stacionarines gydomąsias paslaugas. Tai sumažins patekimo pas specialistus eiles, taupys asmens laiką, kelionių lėšas, o svarbiausia – išvengsime vėlyvos ligų diagnostikos ar gydymo. Bendradarbiaujant su Anykščių rajone esančiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, vykdysime eilių patekimo pas specialistus stebėseną ir aktyviai kursime sąlygas greitesniam patekimui pas rajono medicinos specialistus.
– Daug kalbama apie Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos vaidmenį.
– Taip, daug atgarsių įgauna GMP reorganizavimas, sujungiant atskirus GMP vienetus į vieningą sistemą, nors nepaskelbtas vieningas reformos planas, todėl dauguma savivaldybių delsia vykdyti reorganizacijos procedūras. Viena iš mano veiklos sričių taps aktyvi stebėsena bei gyventojų atsiliepimų vertinimo procesas, siekiant išlaikyti nemažėjančias GMP paslaugų apimtis rajone, atsižvelgiant į rajono gyventojų demografinę struktūrą respublikos erdvėje.
– Bet juk sveikatos apsaugoje neužtenka veikti tik vietiniame lygyje? Ar matote galimybių kažką kitaip daryti, negu diktuojama iš „viršaus“?
– Žinoma, įstatymai priimami Vilniuje. Valstybės mastu kai kurioms gyventojų kategorijoms teikiamų paslaugų įkainiai nedovanotinai maži, kad būtų galima teikti kokybiškas medicinos ir socialines paslaugas. Tai sąlygoja specialistų trūkumą. Inicijuosiu pataisas, kad atsakingos savivaldos institucijos biudžete dalį finansinių resursų nukreiptų jautrių gyventojų grupių paslaugų užtikrinimui.
Palaikysiu visas sveikos gyvensenos iniciatyvas visoms rajono gyventojų grupėms, kuriant geresnį prieinamumą, siekiant geresnės sveikatos, veiklios socialinės integracijos.
Visomis išgalėmis prisidėsiu prie visų veiklų ir iniciatyvų, kuriant šeimai palankią aplinką visuomenėje, pagalbą šeimoms auginančioms vaikus, kolektyvuose kuriant atmosferą, paremtą visavertės šeimos, kaip prigimtinės vaikui, vertybės dvasia.
– Ačiū už pokalbį.
Kovo 5 dieną kviečiu balsuoti už LVŽS sąrašą Nr.12 ir mane, Audrių Vasiliauską, šio sąrašo antrą numerį.
Politinė reklama bus apmokėta iš LVŽS savivaldybių tarybų ir merų rinkimų sąskaitos. Užsak. Nr. PS020
Šaltinis: Nyksciai
