Dažnai girdime, kad vadovo mąstymas – sėkmingo verslo pagrindas. Būtent įmonės vadovai yra pagrindiniai komandos vedliai, kurie nurodo kryptį, kuria reikia eiti, tikslus, kurių reikia sieki ir darbus, kuriuos reikia atlikti tam, kad verslas vystytųsi efektyviai bei sėkmingai.
Tačiau, ar visuomet vadovų mąstymas yra teisingas ir atnešantis norimus rezultatus? Galbūt teko girdėti apie fiksuoto ir augimo mąstymo tipus? Labai dažnu atveju sėkmingas vadovas atsisako fiksuoto mąstymo ir renkasi augimo mąstyseną tam, kad komandos nariai jaustųsi gerai, o verslas vystytųsi pelningai. Ar sudėtinga pakeisti vadovo mąstymą ir kaip tai padaryti? Kodėl vadovui verta rinktis augimo mąstyseną? Išsamūs atsakymai į šiuos klausimus gali tapti puikiu kelrodžiu kiekvienam verslui.
Fiksuoto ir augimo mąstymo tipai – kas tai?
Galima rasti daugybę informacijos apie įvairius mąstymo tipus. Kiekviena mąstysena įtakoja požiūrį, elgseną, gebėjimą reaguoti į tam tikras situacijas ir priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau kalbant apie verslą, konkrečiai apie vadovų mąstymą, dažniausiai išskiriami du mąstymo tipai – fiksuotas ir augimo. Kas tai? Ką reikia žinoti apie šiuos mąstymo būdus? Verta akcentuoti, kad fiksuotas mąstymas – įsitikinimas, jog pagrindinės žmonių savybės, tokios kaip intelektas ir talentas, yra fiksuotos savybės, kurių negalima pakeisti ar lavinti. Augimo mąstysena – požiūris ir įsitikinimas, kad žmonės turi galimybę ugdyti savo talentus, gebėjimus ir emocinį intelektą.
Itin išsamiai šių mąstymo tipų poveikį verslui nagrinėja Agile metodologijos, o tam, kad vadovams pavyktų įvaldyti augimo mąstyseną yra rengiami specialūs Management 3.0 mokymai. Vienas iš mokymų tikslų – įrodyti, kad sėkmingiems verslams nereikia „senojo stiliaus“ valdymo. Daugelis atliktų tyrimų atskleidžia, kad fiksuoto mąstymo vadovai yra didžiausia kliūtis pereinant prie inovatyvių sprendimų bei Agile darbo metodų. O juos taikant verslas tampa kur kas sėkmingesnis, pelningesnis ir konkurencingesnis. Tad galima teigti, kad svarbiausi vadovų mąstymo pokyčiai prasideda nuo specialių žinių, mokymų bei praktikų.
Skirtingi mąstymo tipai – skirtingi lyderiai?
Pažymėtina, kad skirtingus mąstymo tipus turintys vadovai priima nevienodus sprendimus, skirtingai vadovauja įmonėms ir siekia kitokių tikslų. Ar tai blogai? Aptarkime, kuo skiriasi vadovas, turintis augimo mąstyseną nuo vadovo, turinčio fiksuotą mąstymą:
- Vadovai, turintys augimo mąstyseną, yra linkę daugiau dėmesio skirti procesui, o ne rezultatui. Ką tai reiškia? Kaip tai padeda verslui? Akcentuotina, kad vadovai, kurie vadovaujasi augimo mąstysena, supranta, jog galima nuolat tobulėti ir siekti daugiau bei geriau. Tokie vadovai didina savo komandos potencialą, kuria sveiką įmonės kultūrą, skatina verslo augimą. Labai svarbu tai, kad lyderis, turintis augimo mąstymą, mato savo komandos galimybes net krizės metu. Tai reiškia, jog vadovai nenuleidžia rankų, neieško kaltų, anaiptol deda visas pastangas, kad paspartintų savo komandos augimą bei tobulėjimą tam, jog būtų galima sėkmingai įveikti bet kokius verslo iššūkius.
- Vadovai, turintys fiksuotą mąstymą, elgiasi priešingai. Jie yra linkę interpretuoti iššūkius kaip nesėkmes, manydami, jog visos pastangos buvo iššvaistytos veltui, tad nebelieka galimybių mokytis ir augti. Pagrindinis fiksuoto mąstymo vadovų bruožas – iškilusią problemą pateikti kaip nesėkmę ir ieškoti kaltininkų. Gali nutikti taip, kad radęs kaltininką vadovas jį atleis. Taip yra todėl, jog tokie vadovai netiki, kad žmogus gali pagerinti savo įgūdžius tam, jog efektyviai išspręstų kylančias problemas. Šis vadovų mąstymas labai dažnu atveju įmonės viduje kuria baimės kultūrą, kuomet komanda per daug bijo rizikuoti, kurti naujoves ar reikšti idėjas.
Kaip ugdyti augimo mąstyseną?
Išsiaiškinus pagrindinius skirtumus tarp vadovų, turinčių augimo ir fiksuotą mąstymą, tikriausiai daugeliui norisi pradėti esminius pokyčius. Minėta, kad keisti mąstyseną padeda informatyvūs ir efektyvūs Management 3.0 mokymai, tačiau kiekvienam lyderiui taip pat reikia daug dirbti su savimi ir savo komanda. Nuo ko pradėti? Nuo esminių praktikų ir įsitikinimų, kurių dėka galima ugdyti ir puoselėti augimo mąstyseną:
- Priimkite pokyčius. Augimo mąstyseną turintis vadovas pripažįsta tai, jog gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje. Tad tokiam vadovui neišvengiamų pokyčių priėmimas – natūralus, baimės nekeliantis procesas. Priimdamas pokyčius vadovas yra pasirengęs pats kurti pokyčius – galbūt pakeisti savo sprendimus, komandai iškeltus tikslus, verslo kryptį ar viziją.
- Pažinkite save. Reikšmingi verslo pokyčiai neįvyks, jei vadovas nepažins savęs, nesupras savo lūkesčių bei norų. Tad augimo mąstyseną turintis vadovas, pirmiausia, turi suprasti, kokie yra jo motyvai, tikslai, kaip jis jaučiasi ir į kokias verslo augimo sritis nori orientuotis. Pažinęs save vadovas suteiks galimybę jį pažinti komandai.
- Kelkite sau iššūkius. Vadovas ne visuomet turi jaustis patogiai. Tam, kad verslas tobulėtų ir augtų reikalingi nuolatiniai iššūkiai, tad svarbu nepamiršti kartais išstumti save iš komforto zonos.
- Pripažinkite nesėkmes. Deja, nesėkmės vadovaujant verslui yra neišvengiamos. Vadovai, turintys augimo mąstyseną, pripažįsta nesėkmes, mokosi iš savo klaidų ir yra pasirengę tobulėti. Labai svarbu tai, jog tokie vadovai kuria įmonės kultūrą, kurioje nesėkmės pripažįstamos kaip mokymosi priemonė.
- Sutelkite dėmesį į procesą. Augimo mąstysenos pagrindas – dėmesys procesui, o ne rezultatui. Sutelkiant dėmesį į procesą komanda yra nuolat motyvuojama siekti mažesnių, tačiau ne ką mažiau vertingų tikslų.
- Būkite atkaklūs. Svarbu suprasti, jog tam, kad verslas įsisiūbuotų reikia laiko. Tad augimo mąstyseną turintis vadovas yra atkaklus bei kantrus. Skirdamas laiko tikslų siekimui ir išmokęs įveikti nesėkmes vadovas gali tikslingai nukreipti komandą ir pasiekti efektyvesnių rezultatų.
Mąstymo pokyčiai atneš sėkmę?
Svarstote, ar mąstymo pokyčiai atneš verslui sėkmę? Negalima nesutikti su tuo, jog verslo sėkmei daro įtaką inovatyvi augimo mąstysena. Tačiau verta žinoti, kad be viso to reikalingos ir žinios, ir tam tikri įgūdžiai, ir tinkamas požiūris. Visa tai padeda augti tiek vadovui, tiek komandai, tiek verslui, todėl svarbu nuolat tobulėti, mokytis, suprasti klaidas ir nenuleisti rankų.
Nr. 23/28
Dažnai girdime, kad vadovo mąstymas – sėkmingo verslo pagrindas. Būtent įmonės vadovai yra pagrindiniai komandos vedliai, kurie nurodo kryptį, kuria reikia eiti, tikslus, kurių reikia sieki ir darbus, kuriuos reikia atlikti tam, kad verslas vystytųsi efektyviai bei sėkmingai.
Tačiau, ar visuomet vadovų mąstymas yra teisingas ir atnešantis norimus rezultatus? Galbūt teko girdėti apie fiksuoto ir augimo mąstymo tipus? Labai dažnu atveju sėkmingas vadovas atsisako fiksuoto mąstymo ir renkasi augimo mąstyseną tam, kad komandos nariai jaustųsi gerai, o verslas vystytųsi pelningai. Ar sudėtinga pakeisti vadovo mąstymą ir kaip tai padaryti? Kodėl vadovui verta rinktis augimo mąstyseną? Išsamūs atsakymai į šiuos klausimus gali tapti puikiu kelrodžiu kiekvienam verslui.
Fiksuoto ir augimo mąstymo tipai – kas tai?
Galima rasti daugybę informacijos apie įvairius mąstymo tipus. Kiekviena mąstysena įtakoja požiūrį, elgseną, gebėjimą reaguoti į tam tikras situacijas ir priimti atitinkamus sprendimus. Tačiau kalbant apie verslą, konkrečiai apie vadovų mąstymą, dažniausiai išskiriami du mąstymo tipai – fiksuotas ir augimo. Kas tai? Ką reikia žinoti apie šiuos mąstymo būdus? Verta akcentuoti, kad fiksuotas mąstymas – įsitikinimas, jog pagrindinės žmonių savybės, tokios kaip intelektas ir talentas, yra fiksuotos savybės, kurių negalima pakeisti ar lavinti. Augimo mąstysena – požiūris ir įsitikinimas, kad žmonės turi galimybę ugdyti savo talentus, gebėjimus ir emocinį intelektą.
Itin išsamiai šių mąstymo tipų poveikį verslui nagrinėja Agile metodologijos, o tam, kad vadovams pavyktų įvaldyti augimo mąstyseną yra rengiami specialūs Management 3.0 mokymai. Vienas iš mokymų tikslų – įrodyti, kad sėkmingiems verslams nereikia „senojo stiliaus“ valdymo. Daugelis atliktų tyrimų atskleidžia, kad fiksuoto mąstymo vadovai yra didžiausia kliūtis pereinant prie inovatyvių sprendimų bei Agile darbo metodų. O juos taikant verslas tampa kur kas sėkmingesnis, pelningesnis ir konkurencingesnis. Tad galima teigti, kad svarbiausi vadovų mąstymo pokyčiai prasideda nuo specialių žinių, mokymų bei praktikų.
Skirtingi mąstymo tipai – skirtingi lyderiai?
Pažymėtina, kad skirtingus mąstymo tipus turintys vadovai priima nevienodus sprendimus, skirtingai vadovauja įmonėms ir siekia kitokių tikslų. Ar tai blogai? Aptarkime, kuo skiriasi vadovas, turintis augimo mąstyseną nuo vadovo, turinčio fiksuotą mąstymą:
- Vadovai, turintys augimo mąstyseną, yra linkę daugiau dėmesio skirti procesui, o ne rezultatui. Ką tai reiškia? Kaip tai padeda verslui? Akcentuotina, kad vadovai, kurie vadovaujasi augimo mąstysena, supranta, jog galima nuolat tobulėti ir siekti daugiau bei geriau. Tokie vadovai didina savo komandos potencialą, kuria sveiką įmonės kultūrą, skatina verslo augimą. Labai svarbu tai, kad lyderis, turintis augimo mąstymą, mato savo komandos galimybes net krizės metu. Tai reiškia, jog vadovai nenuleidžia rankų, neieško kaltų, anaiptol deda visas pastangas, kad paspartintų savo komandos augimą bei tobulėjimą tam, jog būtų galima sėkmingai įveikti bet kokius verslo iššūkius.
- Vadovai, turintys fiksuotą mąstymą, elgiasi priešingai. Jie yra linkę interpretuoti iššūkius kaip nesėkmes, manydami, jog visos pastangos buvo iššvaistytos veltui, tad nebelieka galimybių mokytis ir augti. Pagrindinis fiksuoto mąstymo vadovų bruožas – iškilusią problemą pateikti kaip nesėkmę ir ieškoti kaltininkų. Gali nutikti taip, kad radęs kaltininką vadovas jį atleis. Taip yra todėl, jog tokie vadovai netiki, kad žmogus gali pagerinti savo įgūdžius tam, jog efektyviai išspręstų kylančias problemas. Šis vadovų mąstymas labai dažnu atveju įmonės viduje kuria baimės kultūrą, kuomet komanda per daug bijo rizikuoti, kurti naujoves ar reikšti idėjas.
Kaip ugdyti augimo mąstyseną?
Išsiaiškinus pagrindinius skirtumus tarp vadovų, turinčių augimo ir fiksuotą mąstymą, tikriausiai daugeliui norisi pradėti esminius pokyčius. Minėta, kad keisti mąstyseną padeda informatyvūs ir efektyvūs Management 3.0 mokymai, tačiau kiekvienam lyderiui taip pat reikia daug dirbti su savimi ir savo komanda. Nuo ko pradėti? Nuo esminių praktikų ir įsitikinimų, kurių dėka galima ugdyti ir puoselėti augimo mąstyseną:
- Priimkite pokyčius. Augimo mąstyseną turintis vadovas pripažįsta tai, jog gyvename sparčiai kintančiame pasaulyje. Tad tokiam vadovui neišvengiamų pokyčių priėmimas – natūralus, baimės nekeliantis procesas. Priimdamas pokyčius vadovas yra pasirengęs pats kurti pokyčius – galbūt pakeisti savo sprendimus, komandai iškeltus tikslus, verslo kryptį ar viziją.
- Pažinkite save. Reikšmingi verslo pokyčiai neįvyks, jei vadovas nepažins savęs, nesupras savo lūkesčių bei norų. Tad augimo mąstyseną turintis vadovas, pirmiausia, turi suprasti, kokie yra jo motyvai, tikslai, kaip jis jaučiasi ir į kokias verslo augimo sritis nori orientuotis. Pažinęs save vadovas suteiks galimybę jį pažinti komandai.
- Kelkite sau iššūkius. Vadovas ne visuomet turi jaustis patogiai. Tam, kad verslas tobulėtų ir augtų reikalingi nuolatiniai iššūkiai, tad svarbu nepamiršti kartais išstumti save iš komforto zonos.
- Pripažinkite nesėkmes. Deja, nesėkmės vadovaujant verslui yra neišvengiamos. Vadovai, turintys augimo mąstyseną, pripažįsta nesėkmes, mokosi iš savo klaidų ir yra pasirengę tobulėti. Labai svarbu tai, jog tokie vadovai kuria įmonės kultūrą, kurioje nesėkmės pripažįstamos kaip mokymosi priemonė.
- Sutelkite dėmesį į procesą. Augimo mąstysenos pagrindas – dėmesys procesui, o ne rezultatui. Sutelkiant dėmesį į procesą komanda yra nuolat motyvuojama siekti mažesnių, tačiau ne ką mažiau vertingų tikslų.
- Būkite atkaklūs. Svarbu suprasti, jog tam, kad verslas įsisiūbuotų reikia laiko. Tad augimo mąstyseną turintis vadovas yra atkaklus bei kantrus. Skirdamas laiko tikslų siekimui ir išmokęs įveikti nesėkmes vadovas gali tikslingai nukreipti komandą ir pasiekti efektyvesnių rezultatų.
Mąstymo pokyčiai atneš sėkmę?
Svarstote, ar mąstymo pokyčiai atneš verslui sėkmę? Negalima nesutikti su tuo, jog verslo sėkmei daro įtaką inovatyvi augimo mąstysena. Tačiau verta žinoti, kad be viso to reikalingos ir žinios, ir tam tikri įgūdžiai, ir tinkamas požiūris. Visa tai padeda augti tiek vadovui, tiek komandai, tiek verslui, todėl svarbu nuolat tobulėti, mokytis, suprasti klaidas ir nenuleisti rankų.
Nr. 23/28
