Šį rudenį daugiau gyventojų turės keisti įpročius tvarkydami nukritusius lapus, nupjautą žolę ir kitas sodo atliekas. Nuo gegužės 1-osios išplėstos teritorijos, kuriose žaliųjų atliekų lauko sąlygomis deginti negalima.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių atliekų nereikėtų ir tiesiog palikti pūti kieme. Po itin drėgnos vasaros šlapios lapų ir žolės sankaupos gali tapti palankiomis vietomis šliužams slėptis ir kiaušinėliams dėti.
Aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė dalijasi praktiniais patarimais, kaip rudenį laikantis taisyklių sutvarkyti teritoriją, kad ji netaptų patogia vieta šliužų „viešbučiui“.
Draudimas deginti išplėstas į daugiau teritorijų
Dalis gyventojų rudenį lapus, sausą žolę ar kitas sodo atliekas iki šiol tiesiog sudegindavo. Miestuose ir miesteliuose toks augalinių atliekų deginimas buvo draudžiamas ir anksčiau, tačiau nuo gegužės 1-osios draudimas išplėstas ir į kitas teritorijas.
Dabar, kai nėra galimybių augalų ir jų dalių kompostuoti, jų negalima deginti ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kurortuose, kurortinėse teritorijose bei į miestų teritorijas nepatenkančiose sodų bendrijose, išskyrus nustatytas išimtis.
Kaimuose ir viensėdžiuose deginimo sąlygos gali skirtis – jas gali nustatyti savivaldybės.
Viena iš išimčių taikoma sausoms šakoms ir kitoms sumedėjusioms augalų dalims. Tam tikrais atvejais ir laikantis nustatytų sąlygų galima sudeginti iki 1 kub. metro tokių augalų dalių. Lapams ir nupjautai žolei ši išimtis netaikoma.
Kitaip yra su malkomis. Nugenėtą ar nukirstą medį galima išdžiovinti, paruošti kurui ir naudoti krosnyje, grilyje ar šašlykinėje.
Tobulos sąlygos šliužams
Specialistų teigimu, ruošiant kiemą žiemai nereikia siekti, kad jame neliktų nė vieno lapo. Svarbiausia – nepalikti storų, ilgai drėgnų lapų, nupjautos žolės ir kitų žaliųjų atliekų sankaupų. Jose išsilaiko drėgmė, todėl tokios vietos tampa palankios šliužams slėptis ir kiaušinėliams dėti. Vienas invazinis šliužas per metus gali padėti iki 500 kiaušinėlių, todėl rudenį paliktos drėgnos lapų ir žolės krūvos gali tapti problema jau kitą pavasarį.
„Ecoservice“ atstovės teigimu, viena dažnų klaidų – pradėti rudens darbus iš anksto neapgalvojus, kur bus dedamos surinktos atliekos.
„Prieš imantis kiemo tvarkymo verta iš anksto įsivertinti, kiek atliekų susidarys ir kur jos bus dedamos – į tam skirtą konteinerį, kompostuojamos ar tvarkomos kitu būdu“, – sako „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė D. Skrupskelienė.
Anot jos, dalį lapų galima kompostuoti ar panaudoti mulčiui, todėl visko išvežti nereikia.
Tačiau ekspertė atkreipia dėmesį, kad tvarkinga turėtų būti ir kompostavimo vieta. Žaliąsias atliekas geriau kaupti vienoje tam skirtoje vietoje, o ne palikti atskiromis krūvomis visame sklype. Aplink kompostinę taip pat nereikėtų palikti išbyrėjusių lapų, žolės ar kitų pūvančių liekanų, kurios ilgai išlaiko drėgmę.
Kai kompostinė jau pilna
Vienas paprasčiausių būdų tvarkyti žaliąsias atliekas nedideliame sklype – jas kompostuoti. Tačiau rudenį per trumpą laiką lapų, žolės ir kitų augalinių atliekų gali susidaryti gerokai daugiau, nei telpa kompostinėje. Ypač šį rudenį, kai gausu drėgmės ir žolė dar vis sparčiai auga ir ją reikia nupjauti.
Tokiu atveju atliekas galima pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Jose priimami lapai, nupjauta žolė, piktžolės, smulkios šakos ir kitos augalinės atliekos. Daugelyje aikštelių iš gyventojų jos surenkamos nemokamai, tačiau gali būti taikomi kiekio ar kiti savivaldybės nustatyti ribojimai.
„Viena dažniausių klaidų – žaliąsias atliekas mesti į mišrių atliekų konteinerius arba palikti šalia jų. Taip pat klaidinga manyti, kad žolę ar lapus galima tiesiog išvežti į pamiškę, nes jie vis tiek suirs“, – pastebi „Ecoservice“ atstovė.
Anot jos, netinkamai paliktos pūvančios žolės ir lapų krūvos ilgai išlaiko drėgmę ir gali tapti palankia terpe įvairiems gyviams, tarp jų – ir invaziniams šliužams, kurie greitai pasiekia ir gyventojų sodus. Be to, pūvančios žaliųjų atliekų krūvos gali pradėti skleisti nemalonų kvapą.
Jei atliekų daug ir nėra galimybės jų nuvežti į aikštelę, galima rinktis žaliųjų atliekų išvežimą didmaišiais ar specialiais konteineriais. Tokį sprendimą gali užsisakyti ir keli kaimynai kartu.
„Į žaliųjų atliekų didmaišius ar konteinerius turi keliauti tik augalinės kilmės atliekos. Jei kartu sumetami vazonai, buitinės atliekos ar kitos priemaišos, tai apsunkina atliekų rūšiavimą ir tolesnį jų tvarkymą“, – sako D. Skrupskelienė.
Tad šį rudenį taisyklė paprasta: žaliųjų atliekų daug kur nebegalima deginti, tačiau jų nereikėtų ir palikti pūti kieme. Tai, ko nepanaudosite kompostui ar mulčiui, reikėtų išvežti arba perduoti atliekų tvarkytojams.
Šaltinis: Nyksciai