Operacija nuo pat jos pradžios buvo sudėtinga – pelkė buvo sausinama, stengtasi purvą atskirti nuo vandens, kad matomumas būtų geresnis ir galėtų panerti narai.
Lūžis įvyko sekmadienio vakarą ir pirmadienio naktį, kai narams pavyko užčiuopti šarvuotį ir prikabinti prie jo plieninius trosus.
Ištraukus šarvuotį ir radus tris kūnus operacija nepalengvėjo, nes ketvirtojo kario teko ieškoti pačioje pelkėje.
Tam buvo pasitelkti specialūs sonarai, dronai, o iš Estijos atvyko policijos kinologai su specialiai treniruotais šunimis.
„Pirma tokio masto operacija“
Vienas kinologų – 34-erių Risto Kotkas – 15min papasakojo, kuo buvo ypatinga ši operacija.
Jis kartu su ketverių metų šunimi Mike’u ir kolega Alaru, dirbančiu su šunimi Tiitu, atvyko į Pabradės poligoną pirmadienį.
„Mes gavome oficialų pagalbos prašymą“, – sakė estų policijos kinologas.
Estijos policijos nuotr./Estijos policijos kinologai prieš išvykstant į Pabradės poligoną Alaras (kairėje) ir Risto (dešinėje) su šunimis Tiitu ir Mike’u
Jis atskleidė, kad jo ir kolegos šunys yra specialiai treniruoti aptikti nuskendusių žmonių kūnus.
„Jis jau yra suradęs nemažai žmonių – tiek žuvusių, tiek gyvų, tačiau jis iki šiol yra dirbęs tik Estijoje – tai buvo pirmoji jo misija svetur“, – pasakojo R.Kotkas.
Kinologas sakė pats anksčiau dirbęs tarptautinėse paieškos operacijose, tačiau ir jam operacija Pabradės poligone savo mastu buvo pirmoji.
„Tai – pirma tokio masto operacija man, ypač dėl to, kai jai sutelktas toks didelis visuomenės dėmesys“, – pabrėžė Estijos pareigūnas.
Jis sakė negalintis atskleisti, kaip buvo ieškoma paskutinio dingusio kario, kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau atskleidė, kaip įprastai vyksta tokios operacijos.
„Tokiose situacijose tokie šunys yra labai naudingi – mes galime juos naudoti tiek ant žemės, tiek vandenyje, būnant valtyje.
Teoriškai galima aptikti nuskendusius žmones ir pasakyti, kur jie yra po vandeniu. Šunys gali tai padaryti“, – pasakojo R.Kotkas, pridūręs, kad nuskendusį žmogų aptikęs šuo įprastai praneša tai sulodamas.
„Mano šuo yra gelbėjimo šuo – jis dažniausiai dirba tolėliau nuo manęs, aš nebūtinai jį matau, todėl aš esu jį išmokęs suloti, kai jis ką nors aptinka. Jeigu šuns nematau, tuomet girdžiu lojimą ir galiu ateiti“, – atskleidė kinologas.
Pasak jo, dalyvavimas Pabradės operacijoje jam paliko neišdildomą įspūdį – viskas buvo puikiai organizuota, visi operacijoje dalyvavę žmonės žinojo, ką daro, buvo pasiskirstę darbus. Įspūdį paliko ir neeilinis susitelkimas bei emocijos pagaliau aptikus ketvirtojo kario kūną.
„Visi buvo laimingi, nes istorija buvo baigta. Gaila, kad taip nutiko, tai – didelė netektis, tačiau žmonių akyse mačiau palengvėjimą, kadangi pavyko surasti kūną“, – kalbėjo R.Kotkas.
Anot pareigūno, pelkėse ieškoti žmonių kūnų yra kur kas sudėtingiau nei įprastuose vandens telkiniuose – kartais jų aptikti tiesiog nepavyksta.
„Esame dirbę pelkėse ir tai tikrai nėra vietos, kur lengviausia ieškoti nuskendusių žmonių (…) Kartais taip nutinka, todėl ir turime iki šiol nerastų dingusių žmonių“, – tvirtino pareigūnas.
Jis kinologu dirba jau keletą metų ir dar kartą pabrėžė, kad operacija Pabradės poligone buvo nepaprasta: „Tai – milžiniška patirtis ir man, ir mano keturkojui“.
