Jungtinės Valstijos pagal daugumą rodiklių tebėra galingiausia pasaulio valstybė, o D. Trumpas pažadėjo ją dar labiau sustiprinti, agresyviai skatindamas vidaus verslą ir didindamas karines išlaidas.
Tačiau respublikonas milijardierius siūlo kur kas vienpusiškesnę viziją nei bet kuris šiuolaikinis JAV prezidentas.
Atgaivindamas pažiūras, daugelio laikomas pasenusiomis, D. Trumpas užsimojo siekti JAV ekspansionizmo, nusitaikęs į Panamos kanalą, Grenlandiją ir Kanadą, kurią pažemino kaip „51-ąją valstiją“.
Atsigręždamas į praeitį D. Trumpas įvedė didelius muitus tiek draugams, tiek priešams – šis žingsnis daugiausia buvo sustabdytas po nuosmukio rinkoje, tik ne Kinijai, kuri dabar laikoma pagrindine Vašingtono priešininke.
Tačiau nekilnojamojo turto magnatas, tapęs prezidentu, kuris didžiuojasi savo sandorių sudarymo įgūdžiais, taip pat sako esąs pasirengęs susitarti ir su varžovais, įskaitant Kiniją ir Rusiją.
Jis ir viceprezidentas J. D. Vance’as mažiau rūpinasi išlaikyti po Antrojo pasaulinio karo sąjungininkams suteiktas saugumo garantijas, ypač Europoje. Išsivysčiusias regiono šalis jie laiko komercinėmis konkurentėmis, kurios naudojasi JAV gynybos ištekliais.
„Jo iniciatyvos griauna tai, ką žinojome nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakė Virdžinijos universiteto JAV užsienio politikos istorikas Melvynas Leffleris.
„Manau, kad D. Trumpas grįžta prie XIX amžiaus pabaigos socialinio darvinizmo – jo manymu, visos šalys yra įsitraukusios į kovą dėl išlikimo stipriausiems“, – sakė jis.
„Manau, kad svarbiausia yra tai, jog D. Trumpas netiki tarpusavio priklausomybės, bendrų vertybių ir bendrų interesų sąvokomis, net ir su sąjungininkais“, – teigė jis.
Mišrus „taikdario“ įvaizdis
D. Trumpas, demonstruodamas antipatiją minkštajai galiai, nurėžė daugiau kaip 80 proc. JAV užsienio pagalbos ir ketina smarkiai sumažinti diplomatinio personalo Afrikoje skaičių.
Tačiau sausio 20 dieną inauguracinėje kalboje jis taip pat sakė, kad jo pagrindinis siekis yra būti „taikdariu“ – nors šiame vaidmenyje jo sėkmės rodikliai yra tikrai nevienareikšmiai.
D. Trumpas pažadėjo užbaigti karą Ukrainoje jau pirmąją savo grįžimo į Baltuosius rūmus dieną.
Penktadienį valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gali pasitraukti nuo derybų dėl Ukrainos ateities, nes Vašingtono pastangos vis dar nedavė konkrečių rezultatų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė raginimus sudaryti visapusiškas paliaubas, net ir džiaugdamasis JAV tono pasikeitimu Ukrainos klausimu – dramatiškiausiai tai buvo matyti vasario 28 dieną Baltųjų rūmų susitikime, kuriame D. Trumpas ir J. D. Vance’as viešai susiginčijo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
D. Trumpas su pasididžiavimu kalbėjo apie tai, kaip jo diplomatinis pasiuntinys Steve’as Witkoffas prieš pat inauguraciją padėjo užtikrinti paliaubas Gazos Ruože, pasinaudodamas kadenciją baigiančio prezidento Joe Bideno komandos parengto plano metmenimis.
Izraelis atnaujino karines operacijas Gazos Ruože, žadėdamas suduoti mirtiną smūgį islamistų grupuotei „Hamas“ už 2023 metų spalio 7 dienos išpuolį ir blokuodamas pagalbos teikimą palestiniečių teritorijai, todėl humanitarinė padėtis tapo blogiausia nuo karo pradžios.
Tačiau kol kas atrodo, kad D. Trumpas sulaikė Izraelį nuo smūgio Iranui, o S. Witkoffas surengė du draugiškus susitikimus su Teheranu, siekdamas susitarimo dėl jo ginčijamos branduolinės programos.
Lūžio taškas?
2020-aisiais rinkimuose įveikęs D. Trumpą, J. Bidenas pažadėjo atkurti Jungtinių Valstijų vaidmenį pasaulyje, ypač santykiuose su sąjungininkais.
D. Trumpo antrosios kadencijos metu sukelta sumaištis – ir reakcija į ją – yra kur kas platesnio masto.
Po to, kai Trumpas iškoneveikė V. Zelenskį, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad „laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio“.
Istoriškai tikėjimas JAV politikos formavimu buvo toks stiprus, kad krizės metu dolerio kursas augo, o investuotojai rinkdavosi JAV iždo obligacijas.
Nuo D. Trumpo inauguracijos dolerio kursas kitų pagrindinių valiutų krepšelio atžvilgiu smuko devyniais procentais.
Ši tendencija D. Trumpo aplinkoje iš esmės vertinama palankiai. J. D. Vance’as kaltino užsienio investuotojus, kad jie palaiko aukštą dolerio kursą JAV gamintojų sąskaita.
Ilgalaikio JAV partnerio Azijoje Singapūro premjeras Lawrence’as Wongas pareiškė, kad D. Trumpo pranešimas apie muitus rodo, jog „taisyklėmis grindžiamos globalizacijos ir laisvosios prekybos era baigėsi“, nes Amerika aštuonis dešimtmečius buvo jos inkaras.
L. Wongas pažymėjo, kad Jungtinėms Valstijoms sekėsi geriau nei kitoms išsivysčiusioms šalims, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į amerikiečius, gyvenančius „tuščiaviduriuose“ miestuose ir manančius, kad ekonomika yra iš esmės sugedusi.
Istorikas M. Leffleris teigė, kad daugelis amerikiečių prarado tikėjimą sistema, paremta globalizuota ekonomika, kurią propaguodavo prezidentai iš abiejų didžiųjų partijų.
Kadangi taip pat kyla Kinijos galia, M. Leffleris tikėjosi, kad D. Trumpo veiksmai parodys naują trajektoriją pasaulio reikaluose.
„Nemanau, kad Jungtinės Valstijos grįš prie tos pačios liberalios, globalios, hegemoninės tvarkos, kuri daugiau ar mažiau egzistavo nuo 1945 metų“, – sakė jis.
