Per pastaruosius du dešimtmečius Amazonės atogrąžų miškuose dėl miškų kirtimo ir gaisrų buvo pažeisti tūkstančių augalų ir gyvūnų rūšių arealai, įskaitant iki 85 proc. nykstančių regiono rūšių.

Gaisrų niokojamos džiunglės

Rugsėjo 1 d. žurnale „Nature“ pranešama, kad žalos mastas glaudžiai susijęs su tuo, kaip Brazilijoje vykdomos arba nevykdomos taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti miškus nuo plataus masto kirtimų, taip pat su gaisrais, kurie dažnai naudojami atvirajai miško erdvei išvalyti. Tyrėjų teigimu, šie rezultatai rodo, kokį svarbų vaidmenį Amazonės atogrąžų miškų likimui turi miškų naudojimo taisyklės.

Grėsmės biologinės įvairovės išlikimui gali turėti ilgalaikių padarinių. Biologinė įvairovė didina miško atsparumą sausroms, kartu ir gaisrams.

Pastaraisiais dešimtmečiais Amazonės baseine vykstantis miškų kirtimas ir periodiškai pasikartojančios sausros yra susijusios su ten intensyvėjančiais gaisrais. 2019 m. šį regioną išdegino itin smarki gaisrų serija.

„Tačiau nežinome, kaip gaisrai veikia biologinę įvairovę visame Amazonės baseine“, – sako Floridos valstijos universiteto Talahasio mieste biogeografas Xiao Fengas. Amazonė „yra didžiulė teritorija, ir žmonėms paprastai neįmanoma ten nuvykti ir suskaičiuoti rūšių skaičių prieš gaisrą ir po jo“, – sako jis. „Tai neįtikėtinai daug darbo“.

Todėl X.Fengas su bendradarbių komanda iš Brazilijos, Kinijos, Nyderlandų ir Jungtinių Amerikos Valstijų vietoj to tyrė, kaip Amazonės augalų ir gyvūnų rūšių geografiniai arealai buvo veikiami neseniai kilusių gaisrų. Komanda sudarė 11514 augalų ir 3079 stuburinių gyvūnų rūšių paplitimo žemėlapius ir taip sukūrė bene išsamiausią Amazonės paplitimo žemėlapių duomenų rinkinį. Šiuos žemėlapius komanda palygino su 2001-2019 m. Amazonės miškų dangos palydovinėmis nuotraukomis. Šie vaizdai leido komandai stebėti, kaip dėl miškų kirtimo ir gaisrų nyksta atogrąžų miškų buveinės.