Įvertinimas
Justino Auškelio nuotr.
Šiandien finansų ministrė Gintarė Skaistė oficialiai pasirašė sutartį su Europos Komisija (EK) dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymo, kuris dar lapkričio pradžioje buvo patvirtintas Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) Taryboje Briuselyje. Papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą sudaro 1,7 mlrd. eurų naujų investicijų, įskaitant priemones verslui, žaliosioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui, kibernetiniam saugumui, daugiabučių renovacijai, netaršaus transporto bei atsinaujinančių energijos išteklių gamybos plėtrai.
„Naujos kartos Lietuva“ planas ir jo papildymas svarbus dabartinės geopolitinės realybės kontekste, todėl ne tik beveik dvigubai didiname visą plano apimtį iki 3,85 mlrd. eurų, bet ir dvigubiname savo ambiciją iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Naujos priemonės ne tik sustiprins mūsų energetinį savarankiškumą, bet ir prisidės prie Lietuvos verslo konkurencingumo“, – pažymėjo finansų ministrė.
Pasak finansų ministrės G. Skaistės, reikšmingiausios naujos investicijos koncentruotai planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms bei kitoms finansinėms priemonėms verslui ir papildomi daugiau nei 550 mln. eurų – į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
Naujos kartos Lietuva“ planas papildytas atsižvelgus į geopolitinę situaciją, naujas Lietuvos ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje, intensyvias diskusijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei naują Europos Komisijos „REPower EU“ Lietuvai skiriamą 198,4 mln. eurų vertės iniciatyvą.
Ekspertų vertinimu, numatoma, jog dėl naujų „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijų 2023-2027 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas – vidutiniškai po 0,97 proc. arba po 492,5 mln. eurų per metus.
Investicijos į pramonės žalinimą
Atnaujintame „Naujos kartos Lietuva“ plane kuriamas naujas iki 1 mlrd. eurų ilgalaikio finansavimo instrumentas, suteiksiantis daugiau galimybių verslui. Nauja finansavimo priemonė verslui atvers lanksčias galimybes, kurių prieš tai nebuvo. Tokios apimties instrumento iki šiol Lietuvoje nėra buvę.
Priemonė bus leidžiama kaip finansinis instrumentas, paskolų forma, taigi lėšos grįš. Galimybę gauti finansavimą turės visų dydžių įmonės – mažos, vidutinės ir didelės. Pretenduoti galės verslas, kuris nori finansuoti plėtrą, kurti ir eksportuoti aukštos pridėtinės vertės produktus, diegti pažangias, skaitmenines ir aplinkai palankias technologijas. Tai padės kurti gerai apmokamas darbo vietas ir užtikrins ilgalaikį tvarų Lietuvos ekonomikos augimą.
Papildomai numatomos galimybės investicines paskolas gauti gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus produktų tobulinimui, inovacijų kūrimui šiose srityse, atliepiant geopolitinį ir saugumo kontekstus.
Finansinis instrumentas konstruojamas taip, kad valstybė per Nacionalinę plėtros įstaigą (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) finansuotų projektus kartu su privačiu sektoriumi, tokiu būdu užtikrinant, jog finansuoti projektai yra atsiperkantys ir ekonomiškai pagrįsti.
Papildomos investicijos – prioritetinėms sritims
Dabartinių iššūkių akivaizdoje dvigubai didiname savo ambiciją ir iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį siekiame pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl pasinaudojus „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymu bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato (#1gigavatolaisvei) projektas. Tai projektas, kuris turi ne tik kovos su klimato kaita dedamąją, bet ir Lietuvą priartina prie energetinio savarankiškumo.
rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Kadangi šiuo metu vietinė elektros energijos generacija Lietuvoje užtikrina tik apie trečdalį šalies elektros energijos poreikio, Lietuva spartina investicijas į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl reikšminga „Naujos kartos Lietuva“ paskolų ir valstybės biudžeto dotacijų (daugiau nei 550 mln. eurų paskolų ir 206 mln. eurų dotacijų) dalis nukreipiama į energetikos sektorių, užtikrinant Lietuvos energetinį savarankiškumą.
Planuojama, kad finansavimas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bus skirtas trims tikslinėms grupėms: juridiniams asmenims (verslui), atsinaujinančioms energijos bendrijoms, ypač toms, kuriose dalyvauja su energetiniu nepritekliumi susiduriantys žmonės bei savivaldybėms ir centrinei valdžiai. Apie 90 procentų šių lėšų bus skirta saulės elektrinėms, taip pat bus sudaryta galimybė investuoti į sausumos vėjo energijos gamybą, o esant poreikiui įsigyti ir energijos kaupimo įrenginį.
Papildytame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai bei valstybės kibernetinio saugumo stiprinimui ir netaršiam transportui įsigyti.
Primename, jog dar 2021 m. gegužės 14 d. Vyriausybės ministrų pasitarimo metu, buvo priimtas protokolinis nutarimas, kuriuo vieningai pritariama „Naujos kartos Lietuva“ plano teikimui EK. 2023 birželio 30 d. Vyriausybė pritarė „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo projektui, kuris pateiktas Europos Komisijai, o 2023 m. spalio 23 d. gautas teigiamas EK vertinimas dėl Plano papildymo naujomis investicijomis. Lapkričio 9 d. Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) Taryba Briuselyje patvirtino papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą su 1,7 mlrd. eurų naujų investicijų.
