LSU doktorantė Zita Hüsing tiria, kaip dirbtinis intelektas veikia Amerikos darbo rinką ir kapitalizmą, koks jo poveikis negalios, rasės ir lyties aspektams. Kreditas: LSU Matydama, kad pasaulis vis labiau priklauso nuo dirbtinio intelekto, arba AI, LSU doktorantė Zita Hüsing nusprendė atidžiau pažvelgti į AI pasitelkdama grožinę literatūrą. Pasitelkusi filme „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (angl. „Blade Runner“) matytus išgalvotus androidus, Z. Hüsing nagrinėja, kokį vaidmenį dirbtinis intelektas vaidina Amerikos darbo rinkoje ir kapitalizme, kokią įtaką jis daro negaliai, rasei ir lyčiai. Hüsing, kilusi iš Štutgarto (Vokietija), ketvirtus metus studijuoja anglų kalbos doktorantūroje.
„Mano mokslinių tyrimų ir dėstymo sritys – daugiausia 20XX ir 21XX a. amerikiečių literatūros ir mokslinės fantastikos studijos, taip pat užsiimu afroamerikiečių studijomis, negalios studijomis, moterų ir lyčių studijomis“, – sakė Hüsing.
Ji dalijasi daugiau įžvalgų apie savo tyrimus ir jų reikšmę mus supančiam pasauliui.
Kokią spragą bandote užpildyti savo analize?
Mano projekte tiriamos naujos tarpdisciplininės teorinės žmogaus ir nežmogaus skaitmeninių technologijų sampratos. Tokiu būdu mano tyrimas užpildo kritinę spragą: jame pasitelkiamos naratyvo studijos siekiant teoriškai pagrįsti, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti darbo sąlygas ir kaip darbas apibrėžia rasės, lyties, klasės ir negalios patirtį. Per pastaruosius kelerius metus buvo atkreiptas dėmesys į sudėtingus dirbtinio intelekto vaidmenis ekonominiuose ir politiniuose kraštovaizdžiuose, o šiame projekte nagrinėjama, kaip konkreti išgalvota frančizė gali pasiūlyti sistemą, kaip dirbtinį intelektą ir žmonių darbą padaryti suderinamą ir tvarų.
Ką tyrinėjate?
Mano dabartiniame mokslinių tyrimų projekte klausiama: kaip didėjančios priklausomybės nuo dirbtinio intelekto eroje išgalvoti androidai gali padėti iš naujo apibrėžti negalią, rasę ir lytį Amerikos darbo kontekste? Mano projekte svarstoma, kaip androidų figūra atskleidžia alternatyvias darbo praktikas Algoricene (algoritmų amžiuje). Aptardamas Philipo K. Dicko fikcinius kūrinius „Ar androidai svajoja apie elektrines avis?“ („Do Androids Dream of Electric Sheep? (1968) ir jo adaptacijas „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (1982) ir „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“ (2016), parodysiu, kaip androidas atveria galimybes žmonių ir mašinų bendradarbiavimui mūsų ateityje. Man įdomu naudotis šiais fikciniais tekstais, nes „Blade Runner“ kūriniuose klausimas, ką reiškia būti žmogumi, susiejamas su konkrečiais fikciniais kapitalistinio išnaudojimo, t. y. dehumanizacijos, momentais. Pasitelkdamas kritinę literatūrinę prizmę, konkrečiai klausiu, kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ pateikia argumentą, ką reiškia būti žmogumi, išskleisdamas jo sąsajas su korporacinio kapitalistinio darbininkų išnaudojimo, teisių atėmimo ir dehumanizacijos sistemomis.
Ko iki šiol išmokote iš šio darbo?
Užsiėmimas androido figūra yra labai vertingas. Pirmiausia teigiu, kad androidai atstovauja klasinėms problemoms ir ragina pripažinti realias dabartines išnaudojamų darbininkų sąlygas JAV ir pasaulyje, taip pat atkreipiu dėmesį į paraleles tarp nuskriaustų žmonių ir androidų. Apskritai androidai suteikia progą komentuoti kapitalistines tendencijas, kurios stiprina žmonių nelygybę ir darbo jėgos išnaudojimą.
Kokį poveikį dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi reprezentacija daro tokiems dalykams kaip darbo sąlygos, rasė, lytis, klasė, negalia?
„Blade Runner“ tekstų tyrinėjimas kviečia mus susimąstyti apie dabartinį mūsų įsitraukimą į dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijas ir jų etinius aspektus. „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ per alegorijas kviečia mus susidurti su realaus pasaulio problematika, kuri kyla dėl dirbtinio intelekto technologijų monopolizavimo ir jų diegimo į mūsų kasdienį gyvenimą. Ironiška, bet daugelyje „Blade Runner“ tekstų androidai atrodo žmogiškesni už pačius žmones. Kartais jie demonstruoja bendradarbiavimo jausmą ir teisingos ateities viziją, kurios neturi žmonės. Androidų reprezentacijos ne tik kviečia mus iš naujo įvertinti skaitmeninių technologijų naudojimą siekiant kurti teisingesnę ateitį, bet ir atveria klausimus apie dirbtinio intelekto galimybes gerinant darbo sąlygas, taip pat rasinę, lyčių, klasinę ir neįgaliųjų nelygybę.
Kokių pasekmių tai turi bendruomenei?
Savo tyrime atskleidžiu, kaip dėl nuolatinio nusavinimo ir diskriminacijos politikos vis didėja nelygybės atotrūkis, ir kartu su bendruomene dalijuosi pasipriešinimo ir aktyvizmo idėjomis. Siekiu skatinti platesnius ir tvirtesnius pokalbius apie teisingesnę skaitmeninę ateitį akademinėje humanitarinių mokslų bendruomenėje. Svarstydama rasės ir klasės klausimus, noriu ir toliau ieškoti sąsajų tarp literatūros kūrinių ir realaus pasaulio rasinės, lytinės ir neįgaliųjų nelygybės bei dalytis šiomis įžvalgomis su LSU bendruomene.
Raginu LSU bendruomenę apsvarstyti, kaip nesenstančios „Blade Runner“ frančizės literatūrinė analizė svarbi siekiant iš naujo apmąstyti žmogiškosios patirties dimensijas rasės, klasės, lyties ir negalios aspektais vis labiau skaitmeniniame pasaulyje. Šiandien „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ frančizė tebėra aktuali dėl joje išsakomos didžiųjų technokonglomeratų kritikos, kuri verčia susimąstyti apie vis didėjančią pasaulinių korporacijų, tokių kaip „Meta“, „Google“ ir „Apple“, įtaką ir galią. Svarstydamas rasės, klasės, lyties ir gebėjimų klausimus, noriu užmegzti tolesnes sąsajas tarp literatūros ir naujųjų medijų kūrinių, kuriuose nelygybė tampa matoma. Dalijimasis idėjomis, kaip kurti teisingesnę ateitį, kritiškai vertinant skaitmeninius pasaulius ir technologijas, yra labai svarbus siekiant sukurti naujus pokalbius, kurie padėtų siekti teisingos ateities.
Citavimas: Fikcinio dirbtinio intelekto taikymas realiame pasaulyje (2022, liepa 19), žiūrėta rugpjūčio 1 d. 2022 iš https://techxplore.com/news/2022-07-fictitious-ai-real-world.html
Šiam dokumentui taikomos autorių teisės. Be raštiško leidimo negalima atgaminti jokios jo dalies, išskyrus sąžiningą naudojimą asmeninių studijų ar mokslinių tyrimų tikslais. Turinys pateikiamas tik informaciniais tikslais.
