Kaip vyksta elektromobilių gesinimas ir kaip reikėtų elgtis, jeigu tokia transporto priemonė užsidegtų, „Vakaro žinių” skaitytojams pasakoja Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas, mokslų daktaras Tomaš Veliseičik.
„Kalbėdami apie elektromobilius visuomet pabrėžiame, kad analogiški pavojai, rizikos dalinai ar visa apimtimi galimi likviduojant ir incidentus su hibridiniais automobiliais.
Šios transporto priemonės yra visiškai ar papildomai varomos elektra ir tuo iš esmės skiriasi nuo įprastų transporto priemonių.
Jei įprastos transporto priemonės turi 12 V ar 24 V įtampos elektros instaliaciją ir elektros komponentus, tai elektromobiliuose įtampa yra aukštesnė, pvz.: pavežėjų naudojamas ir visiems žinomas hibridinis automobilis turi apie 210 V įtampą, o vien tik elektra varomos transporto priemonės gali turėti ir 600 V įtampą ar net daugiau.
Tokia aukšta įtampa yra pavojinga žmogaus gyvybei ir sveikatai, todėl likviduojant įvykius, susijusius su elektromobiliais atsiranda papildomas rizikos veiksnys.
Kitas specifinis, elektromobiliams būdingas dalykas – aukštos įtampos baterija. Be elektros smūgio pavojaus užsidegus šioms baterijoms jų gesinimas reikalauja nemažų pastangų.
Tai lemia daugybė aplinkybių. Pirmiausia tokių gaisrų gesinimui netinka oksidatoriaus (deguonies) izoliavimo gesinimo būdas, nes gaisro metu dėl baterijoje prasidėjusių endoterminių ir egzoterinių reakcijų susidaro degimui reikalingas oksidatorius.
Tenka naudoti šaldymo gesinimo būdą. Šiuo atveju efektyviausias jo taikymas, kai gesinimo medžiaga yra paduodama tiesiai į degimo zoną.
Elektromobiliuose aukštos įtampos baterijos yra montuojamos sunkiai gaisrinio švirkšto čiurkšle pasiekiamose vietose – po dugnu, po galinėmis sėdynėmis, bagažinės skyriuje ir pan. Papildomai apsaugai jos būna metalinėse dėžėse.
Gesinimo medžiagos padavimas tiesiai į degimo zoną yra komplikuotas; pvz., kaip gesinti kambaryje kilusį gaisrą, jeigu gesinimo medžiagą reikia paduoti ant pastato stogo. Ugniagesiams intuityviai logika gali patarti padaryti papildomą prieigą (skyles) į degimo zoną, tačiau kiek žinoma, elektromobilių gamintojai neleidžia daryti tokių intervencijų.
Jei palyginsime įprastos transporto priemonės išbėgusio skystų degalų gesinimą, tai jis sąlyginai paprastesnis. Išsilieję ant paviršiaus (asfalto, žemės ir pan.) degantys degalai nesunkiai užgesinami gesinimo putomis.
Nors tokių skirtingų transporto priemonių gaisro galia yra panaši, jo gesinimo ypatybės yra skirtingos ir tai – antras specifinis momentas įvykių su elektromobiliais likvidavime. Įprastos transporto priemonės gali turėti dujų įrangą, dėl kurios kyla sprogimo pavojus.
Elektromobilių aukštos įtampos baterijos terminio skilimo metu susidaro degios dujos, kurios tam tikromis aplinkybėmis irgi galėtų sprogti, tačiau taip būna rečiau ir labiau tikėtina, kai gaisras kyla uždarose erdvėse.
Kiti specifiniai momentai, su kuriais ugniagesiai gali susidurti likviduojant įvykius su elektromobiliais: ypač stipraus plieno panaudojimas (tačiau neteko girdėti, kad ugniagesių gelbėtojų naudojama hidraulinė įranga būtų netinkama), begarsis elektromobilio judėjimas (išsprendžiamas tinkamai stabilizavus automobilį ir deaktyvavus jį), aukštos įtampos baterijų savaiminis pakartotinis užsidegimas (termovizoriaus panaudojimas, tinkamos informacijos perdavimas po gaisro gesinimo darbų, atstumų iki degių objektų išlaikymas ir t.t.).
Detaliau įsigilinus į aukštos įtampos baterijų ir įprasto skysto kuro degimo ypatybes galima vardinti šilumos išskyrimo spartos, gaisro galios, degimo produktų kiekio ir judėjimo, nuodingų medžiagų išsiskyrimo ir kitų fizikocheminių procesų skirtumus, kurie labiau nagrinėjami mokslininkų ir ugniagesiams-gelbėtojams nėra pirmaeiliai.”
– Viešoje erdvėje kalbama apie specialius, elektromobilių gesinimui skirtus, konteinerius?
– Gaisro gesinimo įrangos sąrašai yra patvirtinami – konteinerių, skirtų incidentų su elektromobiliais likvidavimui, juose nėra.
Visgi man teko girdėti apie tokius konteinerius: užgesintas/apgesintas elektromobilis įkeliamas į metalinį konteinerį ir konteineris užpildomas vandeniu.
Elektromobilio aukštos įtampos bateriją po gaisro gesinimo per 24 val. gali savaime pakartotinai užsidegti. Vandenyje laikomas užgesintas elektromobilis nebekelia papildomo savaiminio užsidegimo pavojaus. Taigi tokia jų paskirtis.
Verta paminėti, kad tokie konteineriai dažnai nepriklauso ugniagesiams, nes jie neatlieka gaisro gesinimo funkcijos.
Tokiais atvejais konteineriai yra municipalinių ar verslo subjektų, kurie teisiškai dalyvauja procese po įvykio likvidavimo.
Teko matyti ir degančių elektromobilių panardinimą į konteinerį su vandeniu, kaip gesinimo būdą. Manyčiau, tai nesaugu, tačiau reikėtų daugiau pasigilinti į šias procedūras.
– Kaip reikia elgtis, jeigu elektromobilis užsidegtų?
– Kilus gaisrui elektromobilyje elgiamės tai pat kaip ir užsidegus įprastais degalais varomai transporto priemonei – saugiai sustojame, evakuojamės, pranešame ir t.t.
Jei gaisras neapima aukštos įtampos baterijos, tai ir gaisro gesinimo veiksmai yra analogiški. Reikėtų atkreipti dėmesį į gaisro paveiktus aukštos įtampos komponentus, kurie po deaktyvacijos gali kelti elektros smūgio pavojų.
Pvz. inverteris ir aukštos įtampos baterijos, jų negalima liesti rankomis. Nors elektromobilių gamintojai numato įvairius apsaugos įtaisus ir sistemas, kurios deaktyvuoja automobilį incidento atveju, vis tik rekomenduočiau naudoti elektros įrangos gesinimui tinkamus gesintuvus.
Tačiau jei gaisras apima aukštos įtampos baterijas gesinimo veiksmai panaudojant gesintuvais galimai bus neefektyvūs.
Mokslinėje literatūroje nurodyta, kad elektromobilio baterijos liepsnos čiurkšlė horizontalia kryptimi gali siekti 2,5 m. Įvertinus liepsnos čiurkšlės šilumos spinduliavimą saugus atstumas iki degančio elektromobilio būtų dar didesnis, todėl naudojant įprastus gesintuvus degimo vieta bus nepasiekiama.
Be įprastų pavojingų gaisro veiksnių, tokių kaip degimo produktai, šilumos spinduliavimas ir t.t. kyla ir antriniai pavojai pvz. sprogimai ir pan.
Tai neprognozuojami staigūs įvykiai keliantys pavojų gesinančio asmens gyvybei ir sveikatai.
