Niekuo neišsiskirianti vaikystė
K.Akutis gimė Londone, Anglijoje, 1991 m. gegužės 3 d. Andrėjos Akučio (Andrea Acutis) ir Antonijos Salcano (Antonia Salzano) šeimoje.
Vaikas buvo pakrikštytas, nors nė vienas iš jo tėvų nebuvo religingas. K.Akučio tėvai daug dirbo, todėl jį prižiūrėjo auklė.
Kai berniukas pradėjo lankyti darželį, kiti vaikai ėmė iš jo tyčiotis. Kai viena iš auklėtojų pasiūlė K.Akučiui nusistatyti ribas, jis atsakė: „Jėzus nebūtų laimingas, jei aš netekčiau kantrybės”.
Pirmąją pradinę mokyklą – San Karlo institutą Milane – K.Akutis pradėjo lankyti 1997 m. rugsėjį, bet kadangi įstaiga buvo toli nuo namų, po trijų mėnesių jis perėjo į mokyklą, kuriai vadovauja Šv.Marselinos seserys. Baigęs pradinę, K.Akutis įstojo į Jėzuitų Leono XIII instituto vidurinę mokyklą.
Nors jam sekėsi vidutiniškai, berniukas mėgo skaityti ir savarankiškai studijavo kitas akademines sritis, įskaitant informatikos mokslus.
1998 m. birželio 16 d., būdamas septynerių, K.Akutis priėmė Pirmąją Komuniją Sant Ambrodžijo ad Nemus vienuolyne Milane. Po penkerių metų, 2003 m. gegužės 24 d., jis buvo konfirmuotas Santa Marijos Segretos bažnyčioje.
Religinis ugdymas ir atsidavimas
Kai K.Akučiui buvo treji metai, mirė jo senelis iš motinos pusės. Prieš kelias dienas jis dalyvavo seneliui gaunant paskutinį patepimą.
Sakoma, kad senelis pasirodė sapne, prašydamas pasimelsti už jį. Netrukus po senelio mirties K.Akutis apsivilko paltą ir paprašė nuvežti jį į bažnyčią.
Močiutei, kuri juo rūpinosi, paklausus kodėl, jis pasakė, kad nori pasimelsti už senelį, kuris, kaip jis pareiškė, „buvo išvykęs pas Jėzų”.
Kai K.Akučiui sukako 12 metų, jis tapo katechetu savo parapijoje. Tuo metu Italijos katechetinė struktūra jaunimo grupėse rėmėsi jaunų komandų lyderiais, kurie rūpinosi bendraamžių religiniu išsilavinimu.
K.Akučio parapijos klebonas apie jį atsiliepė taip: „Karlas buvo jaunas išskirtinai tyras vyras. Jis labai norėjo tobulėti mylėdamas savo tėvus, Dievą, klasės draugus ir tuos, kurie jį mylėjo mažiau. Jis norėjo lavintis ir gilinti žinias katekizmo klasėje, mokykloje ir informatikos srityje.”
K.Akutis domėjosi šventųjų gyvenimu. Teigiama, kad jis dažnai melsdavosi savo angelui sargui ir rodė ypatingą atsidavimą arkangelui Mykolui.
Interneto svetainių kūrimas
Aplinkiniai jį laikė „kompiuterių entuziastu „ dėl aistros ir įgūdžių naudotis kompiuteriais ir internetu. Jis mokėjo tokias programavimo kalbas kaip „Java” ir C++ bei dažnai padėdavo kitiems techniniais klausimais.
Kai K.Akučiui sukako 14 metų, jo parapijos kunigas paprašė sukurti tinklalapį Santa Marijos Segretos parapijai.
Po to jo vidurinės mokyklos kunigas paprašė sukurti svetainę, kurioje būtų reklamuojama savanorystė. Šis darbas garantavo jam pergalę nacionaliniame konkurse „Sarai volontario” (ital. „Tu būsi savanoris”).
K.Akutis sukūrė interneto svetainę, skirtą kiekvienam pasaulyje užfiksuotam eucharistiniam stebuklui ir Katalikų bažnyčios patvirtintų Marijos apsireiškimų sąrašui kataloguoti.
Jis tinklapį pradėjo kurti 2004 m. ir dirbo prie jo pustrečių metų, į projektą įtraukdamas visą savo šeimą.
Projektas buvo pristatytas 2006 m. spalio 4 d., Šv. Pranciškaus šventėje, likus kelioms dienoms iki vaikino mirties.
Kadangi gulėjo ligoninėje, K.Akutis negalėjo atvykti į pristatymą Romos San Karlo Boromejo bažnyčioje. Vėliau tinklapis buvo pristatytas ir jo gimnazijoje – Leono XIII institute.
Liga ir ankstyva mirtis
2006 m. spalio 1 d. K.Akučiui išsivystė gerklės uždegimas. Tėvai nuvežė jį pas gydytoją, kuris diagnozavo parotitą ir dehidrataciją, ką patvirtino ir antrasis gydytojas.
Po kelių dienų skausmas sustiprėjo, vaikino šlapime pasirodė kraujas. Tuomet K.Akutis buvo nuvežtas į kraujo ligų kliniką ir jam diagnozuota ūmi promielocitinė leukemija (kraujo vėžio forma, kuri paveikia kaulų čiulpus, kur vyksta kraujo ląstelių gamyba).
Medikai neslėpė, kad galimybių pasveikti vaikinas beveik neturi. Jis buvo nugabentas į reanimaciją, o po bemiegės nakties perkeltas į netoli Milano įsikūrusią San Džerardo ligoninę – vieną iš trijų ligoninių Italijoje, galinčių gydyti tokias ligas.
Ligoninės darbuotojai pakvietė kapelioną ir jis atliko ligoniui paskutinį patepimą. Kai atėjo slaugytoja, vaikinas paprašė nežadinti tėvų, nes jie buvo labai išsekę ir jis nenorėjo jų dar labiau varginti.
K.Akutis aukojo savo kančią tiek už popiežių Benediktą XVI, tiek už Katalikų bažnyčią, sakydamas: „Aukoju Viešpačiui kančias, kurias turėsiu patirti dėl popiežiaus ir dėl Bažnyčios”.
Jį gydžiusių gydytojų pasiteiravus, ar jam labai skauda, vaikinas atsakė: „Yra žmonių, kurie kenčia daug labiau nei aš”.
Paskutiniai jo žodžiai mamai buvo: „Mama, nebijok. Nuo tada, kai Jėzus tapo žmogumi, mirtis tapo perėjimu į gyvenimą ir mums nereikia nuo jos bėgti. Pasiruoškime patirti kažką nepaprasto amžinajame gyvenime.”
Vėliau K.Akutis paniro į komą ir buvo išvežtas į reanimacijos skyrių, kur jam atliktas kraujo valymas. Nepaisant medikų pastangų, spalio 12 d. buvo diagnozuota 15-mečio mirtis. Tėvai parvežė palaikus namo, kur žmonės keturias dienas rinkosi atiduoti paskutinę pagarbą. Laidotuvėse dalyvavo minia nepažįstamų žmonių.
Paskutinis K.Akučio noras buvo būti palaidotam Asyžiuje. 2019 m. balandžio 6 d. jo kūnas buvo atgabentas į Šv. Marijos bažnyčią ir pagerbtas jo paskutinėje poilsio vietoje.
Už stiklo esantis K.Akučio kūnas yra padengtas vaško sluoksniu – ši praktika įprasta pristatant šventųjų kūnus, kad piligrimai galėtų matyti šventuosius tokius, kokie jie buvo jiems mirus.
Stebuklai ir beatifikacija
2020 m. Bažnyčia problemų su kasa turėjusio vaiko išgijimą pripažino stebuklu, priskirtu K.Akučio užtarimui. Po to K.Akučio mama spaudai papasakojo, kad sūnus jai pasirodė sapnuose, sakydamas, jog ateityje bus ne tik palaimintasis, bet ir paskelbtas šventuoju.
Jo kanonizacijai buvo sukurta speciali internetinė svetainė. Dar kelios svetainės sukurtos pedagogams, jaunimui, maldos grupėms ir kiekvienai iš keturių jo įkvėptų parodų. Dėl to, kad mėgo vaizdo žaidimus, K.Akutis apibūdinamas kaip „pirmasis žaidėjų šventasis”.
K.Akučio atminimui vyskupai Rafaelas Martinelis (Raffaello Martinelli) ir Andželas Komastris (Angelo Comastri) organizavo keliaujančią nuotraukų parodą iš visų Eucharistijos stebuklų vietų. Nuo tada ji apkeliavo dešimtis skirtingų šalių penkiuose žemynuose. Darbai buvo eksponuojami daugiau nei 10 000 vietų.
Raginimas paskelbti K.Akutį palaimintuoju pasigirdo netrukus po jo mirties. Minint šeštąsias mirties metines, Milano arkivyskupija prabilo apie kanonizavimą.
Kampanija įgavo pagreitį 2013 m. gegužės 13 d., kai Šventųjų reikalų kongregacija paskelbė nihil obstat, taip pabrėždama, kad niekas netrukdo šiam procesui. Lombardijos vyskupų konferencija 2013 m. posėdyje patvirtino peticiją dėl oficialios kanonizacijos.
Vyskupijos tyrimas buvo pradėtas 2013 m. vasario 15 d. ir užbaigtas 2016 m. lapkričio 24 d. Tuomet kardinolas Andželas Skola (Angelo Scola) pabrėžė, kad K.Akutis buvo pašauktas būti ne „kino žvaigžde, o žvaigžde danguje” ir kad jis tapo naujuoju Ambrozijaus bažnyčios lobiu.
Oficialiai įžanga įvyko 2013 m. gegužės 13 d., kai K.Akutis buvo pavadintas „Dievo tarnu”. Popiežius Pranciškus 2018 m. liepos 5 d. patvirtino jo gyvenimą kaip didvyrišką dorybę ir paskelbė jį gerbiamuoju.
2019 m. lapkričio 14 d. Vatikano Šventųjų reikalų kongregacijos taryba išreiškė teigiamą nuomonę apie stebuklą Brazilijoje, priskiriamą K.Akučio užtarimui.
Lusijana Viana (Luciana Vianna) į pamaldas atsivedė savo sūnų Mateusą (Mattheus), kuris gimė su kasos defektu ir dėl to jam buvo sunku valgyti.
Prieš tai ji atliko noveną (senovinė atsidavimo maldos tradicija krikščionybėje), prašydama K.Akučio užtarimo. Pamaldų metu Mateusas prašė, kad jis „neišvemtų tiek daug maisto”.
Iš karto po pamaldų jis pasakė mamai, kad jaučiasi pasveikęs ir grįžęs namo paprašė kieto maisto, nors iki tol laikėsi skysčių dietos.
Po išsamaus tyrimo popiežius Pranciškus 2020 m. vasario 21 d. dekretu patvirtino stebuklo autentiškumą, o K.Akutis buvo paskelbtas palaimintuoju.
Po dekreto paskelbimo beatifikacijos ceremonija buvo atidėta dėl COVID-19 pandemijos Italijoje, per kurią šalis buvo uždaryta. Ji buvo perkelta į 2020 m. spalio 10 d. ir vyko Aukštutinėje Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilikos bažnyčioje Asyžiuje, o popiežiaus vardu pirmininkavo kardinolas Agostinas Valinis (Agostino Vallini).
Nuo 2020 m. spalio 10 d. įvykusios beatifikacijos ceremonijos K.Akučio relikvijos buvo eksponuojamos prie jo kapo Šv.Marijos bažnyčioje.
Kanonizacija
2024 m. gegužės 23 d. popiežius Pranciškus pripažino antrąjį stebuklą, priskiriamą K.Akučio užtarimui. Stebuklas įvyko 2022 m., kai Kosta Rikoje moteris, vardu Valerija, nukrito nuo dviračio ir patyrė kraujo išsiliejimą į smegenys.
Gydytojai teigė, kad ji turėjo mažai galimybių išgyventi. Valerijos mama Liliana meldėsi K.Akučio užtarimo ir aplankė jo kapą.
Tą pačią dieną Valerija vėl pradėjo savarankiškai kvėpuoti, kitą dieną ji jau galėjo vaikščioti ir išnyko visi kraujavimo požymiai.
2024 m. liepos 1 d. popiežius Pranciškus pirmininkavo kardinolų konsistorijai, kuri patvirtino 15-os žmonių, tarp jų ir palaimintojo K.Akučio, paskelbimą šventaisiais.
Lapkričio 20 d. paskelbta, kad K.Akutis bus paskelbtas šventuoju per Paauglių jubiliejų balandžio 25-27 d., o Asyžiaus vyskupija patvirtino, kad tai įvyks sekmadienį, balandžio 27 d.
