Gruodžio 8 d. J. Biliūno gimnazijoje lankėsi svečiai iš Panevėžio – žmonės, turintys karčios įvairių priklausomybių – alkoholio, narkotikų ir kt. – patirties, kuria jie atvirai dalinosi.
Po susitikimų prašėme gimnazistų užpildyti grįžtamojo ryšio anketas, norėdami sužinoti, ar tokie susitikimai naudingi ir reikalingi. 60 proc. apklaustųjų atsakė, kad šie susitikimai buvo LABAI naudingi. Daugelis pažymėjo, kad labai įsiminė kalbėtojų nuoširdumas ir atvirumas.
Keletas mokinių pastebėjimų.
Labiausiai įsiminė, kad priklausomi žmonės prašvaisto gražiausius jaunystės metus, skaudina aplinkinius, šeimą.
Labiausiai juos gerbiu už atvirumą, kad savo skaudžia praeitimi dalinasi ir šviečia jaunimą, kad žalingi įpročiai nėra problemų sprendimo būdas.
Įsiminė, kaip jie paaiškino, kaip atsiranda priklausomybė – lėtai, nepastebimai.
Priklausomybė žlugdo gyvenimo tikslus, labai lengva įnikti ir sunku atsikratyti, baisūs šalutiniai poveikiai.
Žmonės, kurie nukentėjo nuo sau patiems suteiktos laisvės.
Įsiminė, kad kai vartoji, atrodai sau kietas, bet kitiems iš šono – kaip valkata.
Tik dar labiau sustiprino mintis, kaip tai pavojinga.
Manau, tokių pasakojimų mūsų mokykloje reiktų daugiau, galbūt tada vaikai suprastų rūkymo, alkoholio ir narkotikų žalą.
Populiari frazė „Gyveni tik vieną kartą, reikia visko pabandyti“ įgauna šiek tiek kitokią prasmę, mano akimis, nes priklausomybė atsiranda pamažu, nepastebimai, tad tas vienas kartas, per kurį pabandysi, nes gyveni vieną kartą, ir gali būti tas kartas, kai tapsi priklausomas. Tad ar verta?..
Šaltinis: Nyksciai
