Šalpusniai įvairiuose Lietuvos regionuose turi ne vieną pavadinimą. Kai kur šis augalas vadinamas šaltapusiu, šaltašoniu, šaltpusniu, baltapusniu, baltapusiu, peršaute, poplučiakiais, šalpusne, ugnialapiu… Kai kur – močeka, močekalapiu, močekėle…
Šalpusnis- viena ankstyvųjų pavasario vaistažolių, kuri gana efektyviai mažina uždegimą, padeda gydant peršalimą, kosulį, bronchitą, ypač užsitęsusį, gerklų ir trachėjos uždegimus, nes šalpusnis pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu, skystina gleives ir lengvina atsikosėjimą. Ypač tinka su medumi. Taip pat gelbsti bronchų astmai užpuolus, nes šalpusnis dar ir spazmus atpalaiduojančių savybių turi. Jauni lapai, kurie užauga vėliau, po žydėjimo, tinka ir maistui- sriuboms, troškiniams, salotoms.
Šalpusnis vienas efektyviausių augalų, sugebančiu priveikti bakterijas ir virusus. Tai nepamainomas pavasarinis vaistas prieš įvairiausius organizmo uždegimus. Gydo ir žiedai, ir koteliai, ir lapai. Suskinti žiedeliai ir koteliai plonu sluoksniu džiovinami šiltoje, tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Išdžiuvusius reikia sudėti į sandarų indą ir laikyti tamsioje vietoje.
Šalpusnių arbata nuo kosulio. 1 valgomąjį šaukštą džiovintų šalpusnių žiedų užplikyti puse litro karšto vandens. Palaikyti 20min., nukošti. Toks užpilas išgeriamas per vieną dieną – per tris kartus. Gerti tik šiltą gėrimą. Efektyvus ir šalpusniu antpilas. Po 1 valgomąjį šaukštą šalpusnių žiedų ir lapų užpilti stikline verdančio vandens, indą uždengti ir įstatyti į kitą indą su verdančiu vandeniu. Kaitinti 15 minučių. Kai atvės, perkošti. Gautą skystį šiek tiek praskiesti virintu vandeniu ir laikyti vėsioje vietoje. Antpilas geriamas po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį. Gerina virškinimą, didina apetitą, lengvina kvėpavimą, atsikosėjimą. Keli antpilo lašai į nosį gydo lėtinę slogą. Iš šviežių šalpusnio lapų išspaustas sultis po keletą lašų galima lašinti į nosį nuo slogos. Būkite sveiki!
Kristina Giedrė
Šaltinis: Nyksciai
