Anykštėnas Juozas Ratautas įvertina audros pasekmes ir kelia klausimą, kaip savivaldybė turėtų prisidėti prie pasiruošimo gynybai/. Publikuojame jo tekstą.
Ar esame pasiruošę dienai x ir kaip pažeidžiami parodė neseniai praūžusi audra, nuo kurios pasekmių iki šiol atsigavo ne visi. Nėra elektros, nėra vandens, stoja verslas, genda produktai, sutrinka ryšiai…
Šią situaciją nori nenori tenka susieti su karo grėsme, apie kurią kasdien kalbame ir kurios užkardymui skiriami milijardai iš šalies biudžeto. Bus naujas poligonas, bus daug tankų, dronų bei kitokios karinės technikos. Kariuomenė aprūpinama visa ko, kas būtiniausia. Tai gerai.
Tačiau karas ne vien kariškių reikalas: visuomenės įsitraukimas ir parengtis, gyventojų saugumo klausimai – ne mažiau svarbi sritis. Tad kyla klausimas: ką daro savivaldybės, kokius resursus skiria jie.
Akivaizdu, kad dėmesio trūksta priedangų, dvigubos paskirties statinių statyboms, energetinių objektų apsaugai, įvairaus amžiaus gyventojų, pradedant moksleiviais ruošimui, mokymui… Pagaliau ar esame apsirūpinę alternatyviais energijos šaltiniais?
Matom taškomus pinigus ne pirmo būtinumo reikmėms: naujoms salėms statyti, ne savo nuosavybės objektams griauti, iškastus ir vėl užkastus objektus, investicijas keistoms fortifikacijoms dešiniajame upės krante… Tarsi gyventume Dubajuje, rajono valdžia moka šimtus tūkstančių verslo subjektui, kurios paslaugomis naudojasi dažniausiai tie, kas gali susimokėti ir t. t.
Savivaldybės neturi likti stebėtojų vaidmenyje, kai karinio konflikto grėsmė vertinama kaip reali.
Tad klausimas visiems septyniems Anykščių kandidatams į merus: kokį procentą iš 60 kasmetinio biudžeto milijonų skirsite gynybos ir saugumo priemonėms įgyvendinti?
Šaltinis: Nyksciai
