Ateinantį šeštadienį, vasario 4 d., Indrė Šiliauskaitė, šokio-judesio terapijos praktikė ir VšĮ „Sielos sala“ steigėja, įkurdinusi savo veiklas atnaujintame Tilto g. komplekse, kviečia į terapinį užsiėmimą, kurio tema – atsisveikinimas su savo įskaudinusiomis patirtimis, vidiniu turiniu, kurį jau reikia paleisti.
I. Šiliauskaitė kvietime rašo: “Atsisveikinimas. Tema, kuri yra skaudi. Tai yra netektis, tai yra gedėjimas, tai yra skyrybos, tai yra praradimas, tai yra ilgesys ir atitolimas. Daug situacijų, viena kurių, galbūt, neseniai ištiko ir tave. Skausmas, kurį reikia išbūti, periodas, kurį reikia pergyventi, tačiau jame geriau neužsilaikyti. Nesusitapatinti su skausmu, su netektimi, su praradimu. Išgyventi jį ir EITI TOLYN. Tęsti SAVO gyvenimą, o ne prarastojo.
Tam kviečiu į terapinį šokio-judesio susitikimą, kurio metu skenuosime savo savijautą ir savo kūną, surasime, kur skauda, ir su tuo padirbėsime – išveiksime, naudojant šokio-judesio terapijos ir kitus metodus, išliūdėsime, pasiguosime, apsigaubsime empatijos ir meilės „kaldra“ bei išsivalysime. Emocijų higiena mums reikalinga dar labiau, nei rankų plovimas, nes sunkios emocijos, aukštas streso lygis, vidinis disbalansas iššaukia ligas kur kas fatališkesnes, nei virusai.”
Į šį susitikimą kviečianti šokio-judesio terapijos praktikė, būsima terapeutė, psichikos sveikatos edukatorė I. Šiliauskaitė sako, kad užsiėmimas nėra skirtas būtent šokti mėgstantiems žmonėms, tačiau judėti ir klausytis muzikos turėtų būti labiau malonu, nei kad nepriimtina, ir jis tinka bet kokio amžiaus žmonėms.
Pasak I. Šiliauskaitės, kaip ir gydytojai, šokio-judesio terapeutai, dirbdami su žmonėmis, laikosi profesinių etikos principų. Tai labai reikalinga abiem pusėms – tiek terapeutui, tiek klientui, nes padeda pasiekti galutinį terapijų tikslą ir išlaikyti terapinį procesą sklandžiu bei veiksmingu. Tačiau terapeutas iš tiesų yra daugiau, nei apibrėžia profesinės taisyklės. Jis žvelgia į žmogų plačiau ir giliau.
I. Šiliauskaitė pamena, kaip vienoje konferencijoje išgirdo žinutę terapeutams, kurią net pasižymėjo: „To put the spirit first“. Terapeutas pirmiausia žiūri į žmogaus esybę, į sielą. Apie ką ji kalba ir ko ji nori? Kai burna tyli – kalba kūnas. Kalba kūno išraiška, kalba kūrybinė išraiška ir ją terapeutas „nuskaito“, pajungęs visas žinias – sąmoningai įgytas ir pasąmonines, intuityvias. Ir padeda žmogui tame, kame jis yra dabar. „To serve in our communities and to respond wherever we are, with what we’ve got.“ Tarnauti bendruomenėse ir atliepti visiems, kur tik mes esame, su kuo susiduriame – tokia visų terapeutų misija.
NYKŠČIAI
Šaltinis: Nyksciai