Prieš du dešimtmečius, 2005 metais, “Žuvėdros” leidykla išleido mano knygą .Jį pripažino laikas” Tai buvo leidinys, skirtas Antanui Šabaniauskui ir pasakojimams apie Lietuvos estradą nuo Dolskio laikų iki šių dienų. Dabar skaitytojams siūlau naują knygą – Legendos”.
Čia pateikti daugybė faktų apie geriausio mūsų šalies dainininko Stasio Povilaičio gyvenimą, kuri pažinojau labai gerai ir daug metų gražiai bendravome. Taip pat pasakoju apie daugelį kitų Lietuvos estrados dainininkų.
Šios knygos herojai: STASYS POVILAITIS
Romanas Marijošius
Džilda Mažeikaitė
Vida Vaitkutė
Julius Juškevičius
Lilijana Ablenaitė
Nelė Paltinienė Eugenijus Ivanauskas
Ona Valiukevičiūtė
Nijolė Ščiukaitė
Janina Miščiukaitė
Stasys Liupkevičius
Svetlana Bagdonaitė
Lina Urnikvtė
Viktoras Malinauskas
Violeta Rakauskaitė
Adolfas Jarulis
Benediktas Gadeikis
Simonas Donskovas
Nuo pat vaikystės domėjausi Lietuvos vokalinės muzikos atlikėjais, sekiau jų karjerą, lankiausi spektakliuose ir koncertų salėse. Pamenu, kai koncertinėje popietėje vaikams Kauno profsąjungų rūmuose (dabar Kultūros centras) Beatričia Grincevičiūtė vilkinti tautiniais rūbais dainavo P. Čaikovskio „Mūs Marytė taip maža“, pradėjau garsiai raudoti ir mama mane išvedė iš salės. Tai buvo apie 1943 metus. Lietuviai labai daininga tauta, mūsų liaudies dainos yra neįkainuojamas lobynas. Mokykloje mes dainuodavome liaudies dainas, šokdavome liaudies šokius, deklamavome. Apie estradines dainas nežinodavome nieko. Pirmos nepriklausomybės laikais įsikūręs operos teatras (1920 m.) buvo europinio lygio. Mano įtėvis kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpša buvo pirmasis stojęs prie dirigento pulto. Jo dėka aš Kaune lankiausi visuose operų ir baletų pastatymuose. Pirmi garsūs primarijai ir primadonos buvo Kipras Petrauskas, Marijona Rakauskaitė, Aleksandra Staškevp-. tė, Antanina Dambrauskaitė, Juozas Mažeika. Vėliau pasirodę Jadvyga Petraškevičiūtė, Juozas Indra, Rimantas Siparis. Kaune gimė pirmas lietuviškos operetės teatras. Žinau, kad jame dainavo europinio lygio dainininkė Gražina Matulaitytė. Jos aš išgirsti ir pamatyti nesuspėji bet jos partnerį Rostislavą Andrejevą girdėjau ir mačiau. Tada partnerė buvo Valerija Kudobaitė. Kita pirma pora buvo Jadvyga Steckaitė ir Vytautas Rimkevičius. Visi jie buvo tikri meistrai, nepadarytų gėdosšių dienų atlikėjams. Komikai A. Stanevičius ir K. Mikalauskas iki šiol nepralenkti.
Nebuvo estradinių atlikėjų iki kokių 1930-ųjų metų. Tada jau girdime D. Dolskį, A. Šabaniauską ir jų kolegas. Sakoma, kad aukštas profesionalumo lygis yra atlikėjo privilegija. Iš prieškario estradinės muzikos dainių pats profesionaliausias buvo kompozitoriaus Balio Dvariono brolis Antanas Dvarionas. Tačiau pats populiariausias buvo Antanas Šabaniauskas. Jis turėjo muzikinį išsilavinimą, mokėsi Italijoje, bet A. Dvarionas buvo visapusiškas muzikas. Tačiau A. Šabaniauskas turėjo didžiausią pasisekimą ir to pasisekimo priežastis nepaaiškinama. Tai Dievo dovana.
Galvoju, kas buvo prieš juos, t. y. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje? Kaip tada lietuviai linksminosi? Su Kaunu paprasčiau, nes po 1918 m. laikinoji sostinė darėsi vis labiau lietuviška, nors didžiųjų Kauno restoranų „Metropolis“, „Versalis“, varjetė baro „Pale Ale“ koncertinių programų žiūrovų tarpe skambėjo rusų, lenkų ir žydų kalba, o atlikėjai dainavo vokiškai, prancūziškai, ispaniškai. Ledus pralaužė Danielius Dolskis, nors netaisyklinga lietuviška tartim, bet uždainavo lietuviškai
(Iš autorės įžangos)
Šaltinis: Nyksciai
