Kam man kitos? Nenoriu būti vagonas, į kurį įeina ir išeina. Man reikalingas vienas keleivis, su kuriuo pasieksiu galutinę stotelę. Alas Pačinas
Alfredas Džeimsas Pačinas – amerikiečių kino ir teatro aktorius, režisierius ir scenaristas. Labiausiai žinomas dėl gangsterių vaidmenų – Maiklo Korleonės Frensio Fordo Kopolos trilogijoje „Krikštatėvis“ ir Tonio Montanos Briano De Palmos filme „Žmogus su randu“. Frenko Sleido vaidmuo filme „Moters kvapas“ pelnė jam „Oskaro“ statulėlę už geriausią vyro vaidmenį.
1. Man nereikia gražios žmonos, už pinigus galiu padovanoti jai bet kokią išvaizdą. Man nereikia turtingos. Ir pats viską turiu. Man nereikia švelnios. Beveik visos moterys tampa tokios dėl mano pinigų, o tas, kurios netampa, galiu užkariauti. Man reikia padorios žmonos. Ištikimybės ir geros reputacijos nenupirksi už jokius pasaulio pinigus.
2. Niekam niekada nieko neaiškinkite – kiekvienas vis tiek supras taip, kaip jam naudinga.
3. Vaikystėje meldžiau Dievą dviračio… vėliau supratau, kad Dievas veikia kitaip… Pavogiau dviratį ir pradėjau maldauti Dievo atleidimo.
4. Pirmoji taisyklė – nepasiduoti. Antroji – prisiminti pirmąją.
5. Lengva apgauti akį, bet sunku apgauti širdį.
6. Tai tiesa – turiu neaiškią tartį. Su manimi reikia pragyventi 50 metų, kad suprastum, apie ką aš kalbu.
7. Mano motina mirė prieš man sulaukus sėkmės. Pamenu, man buvo maždaug dešimt metų. Mūsų butas viršutiniame aukšte. Velniškai šalta. Apačioje lauke mane kvietė draugai, siūlė pasišlaistyti gatvėmis. O motina manęs neišleido. Aš be galo pykau ir be perstojo ant jos šaukiau. Ji ištvėrė mano priekaištus. Ir taip išgelbėjo man gyvenimą. Suprantate, visų tų vaikinų, kurie tada kvietė mane į lauką, jau nėra gyvų. Ji norėjo, kad nesišlaistyčiau gatvėse iki vėlumos, bet ruoščiau pamokas. Būtent todėl aš dabar sėdžiu čia ir kalbu su jumis. Viskas labai paprasta, tiesa? Bet mes taip lengvai viską pamirštame…
8. Raktas į sėkmę – troškime. O jis nuolat dega mano viduje.
9. Mane dažnai vadina nuoboda, išpuikėliu ir mizantropu. Perspėju visus: iš tikrųjų aš daug blogesnis.
10. Buvo tokie metai, kai įnikau į alkoholį ir tabletes. Tiesa, mano gyvenime to seniausiai nebeliko. Bet tą kartą aš sėdžiu ceremonijoje ir galvoju: „Jeigu mane apdovanos, ar aš pasieksiu sceną? Nesu tikras.“
11. Nesuprantu, kodėl žmonės negali pakęsti biseksualų, gėjų ir lesbiečių? Mano galvoje tam paaiškinimo nėra. Manau, visiškai nesvarbu, ką esi įsimylėjęs… moterį ar vyrą. Tu myli – ir tai yra svarbiausia!
12. Buvo laikai, kai į kioskus nešiojau laikraštį „Pramogų verslas“. Niekada nepamiršiu, kiek man mokėjo, – dvylika dolerių. Dešimt ir du popierėlius po vieną dolerį. Dešimtuką iš karto iškeisdavau, kad turėčiau dvylika kupiūrų po vieną dolerį. Mokėdamas bare atskaičiuoji reikiamą sumą iš turimos krūvelės ir iš šalies gali pasirodyti, kad turi daug pinigų.
13. Knygos ir pjesės padėjo man suprasti save ir aplinkinį pasaulį, įvyko kažkoks postūmis, aš tapau rimtesnis.
14. Išdidumas ir didybė – velnio tarnai. Jeigu negalėsi jų valdyti, jie pradės valdyti tave.
15. Nors filme „Frenkis ir Džonis“ vaidinau virėją, neprašykite manęs ką nors pagaminti. Jeigu kartais pradėsiu ką nors gaminti, viskas pasibaigs žmogžudyste. Rimtai. Galiu suvaidinti. Pagaminti pietus – ne.
