Vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, daugelis pirmiausia prisimena čiobrelių ar liepžiedžių arbatą, o užklupus kosuliui ar gerklės skausmui ieško augalinių preparatų. Tačiau ar vaistažolės iš tiesų gali padėti greičiau pasveikti ir kuo skiriasi įprasta žolelių arbata nuo augalinio vaistinio preparato?
„Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kokius vaistinius augalus verta rinktis skirtingiems peršalimo simptomams lengvinti ir kodėl net natūralios kilmės preparatus svarbu vartoti atsakingai.
Fitoterapija – ne tik vaistažolių arbatos
Fitoterapija – papildomosios ir alternatyviosios medicinos sritis, kurioje sveikatai palaikyti naudojami vaistiniai augalai, jų dalys ir iš jų pagaminti preparatai. Tai gali būti ne tik arbatos, bet ir tabletės ar kitų formų priemonės.
Pasak M. Rutalės, vaistinėse žmonės dažnai teiraujasi augalinių preparatų, galinčių palengvinti kosulį, slogą ir kitus peršalimo simptomus. Vieni renkasi nereceptinius augalinius vaistus, kiti – maisto papildus ar arbatžoles.
„Peršalimo simptomams lengvinti dažniausiai pasirenkami vaistinių ir keturbriaunių čiobrelių, vaistinių šalavijų, paprastųjų pušų, liepų, juodauogių šeivamedžių, miškinių dedešvų, paprastųjų aviečių ir gebenių lipikių preparatai. Imunitetui stiprinti siūloma rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra rausvažiedžių ežiuolių ir (arba) paprastųjų erškėčių“, – vardija „Eurovaistinės“ vaistininkas.
Sausam ir drėgnam kosuliui – skirtingi augalai
Renkantis augalinį preparatą nuo kosulio, svarbu atsižvelgti į jo pobūdį. Vienos priemonės skirtos produktyviam kosuliui palengvinti, kitos – sudirgusiai gerklei raminti.
„Šlapią, produktyvų kosulį palengvina ir gleives skystina standartizuoti vaistiniai preparatai iš gebenių lipikių ir paprastųjų čiobrelių. Sausam kosuliui raminti rekomenduojami augaliniai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra siauralapių gysločių. Taip pat negalima pamiršti islandinės kerpenos“, – aiškina M. Rutalė.
Jeigu peršalus ima skaudėti gerklę, vaistininkas siūlo atkreipti dėmesį į preparatus su dygliuotojo šaltalankio aliejumi ar vaistinių medetkų žiedais. Tokios priemonės gali būti pasirenkamos esant lengvam gerklės skausmui.
Liepžiedžių ir čiobrelių arbata: kada jos gali būti naudingos?
Šiltos vaistažolių arbatos daugeliui yra įprasta peršalimo sezono dalis. Vis dėlto, pasak vaistininko, jų poveikis priklauso ne tik nuo pasirinkto augalo, bet ir nuo žmogaus savijautos bei ligos eigos.
„Peršalus šilti skysčiai visada rekomenduojami, o ar padės liepžiedžių, čiobrelių ir ramunėlių arbatos – sunku atsakyti. Tai priklauso nuo organizmo atsparumo virusinėms infekcijoms, peršalimo sunkumo ir nuo to, ar žmogus nėra alergiškas šiems augalams. Jeigu peršalimas nėra stiprus ir tai tik pati pradžia, minėti augalai gali prisidėti prie greitesnio sveikimo“, – pasakoja M. Rutalė.
Nors tiek arbatžolės, tiek augaliniai vaistiniai preparatai gaminami naudojant augalus, jų paskirtis ir reglamentavimas gali skirtis.
„Augaliniai vaistiniai preparatai – tai preparatai, kurių veikliosios medžiagos gaunamos apdorojant vaistinių augalų žaliavas. Jiems taikomi saugumo ir veiksmingumo vertinimo reikalavimai, jie turi konkrečias vartojimo indikacijas“, – aiškina vaistininkas.
Arbatžolės, anot jo, gali būti tiekiamos kaip maisto produktai arba registruojamos kaip tradiciniai augaliniai vaistiniai preparatai. Pastariesiems taikomi nustatyti kokybės ir saugumo reikalavimai bei nurodomos konkrečios vartojimo indikacijos.
Todėl renkantis priemonę verta atkreipti dėmesį ne tik į jos augalinę sudėtį, bet ir į tai, kokiai produktų kategorijai ji priklauso bei kokiam simptomui yra skirta.
Kada augalinių preparatų gali nepakakti?
Pasak M. Rutalės, lengviems peršalimo simptomams palengvinti galima rinktis vaistinių augalų arbatas ir maisto papildus. Esant vidutinio sunkumo nusiskundimams, pavyzdžiui, sausam ar drėgnam kosuliui arba slogai su tirštu sekretu, gali būti pasirenkami nereceptiniai augaliniai vaistiniai preparatai.
Augaliniai vaistai taip pat gali būti vartojami kartu su sintetiniais preparatais, tačiau kiekvienu atveju svarbu įvertinti konkrečią situaciją.
„Renkantis augalinius preparatus įvertiname paciento amžių, nusiskundimų trukmę ir sunkumą, jau vartotus preparatus, esamas ligas ar būkles bei alergijas. Jeigu simptomai vargina jau ilgą laiką, anksčiau vartoti vaistai buvo neveiksmingi ar mažai veiksmingi arba pacientas yra mažametis, raginame kreiptis į gydytoją nuodugnesniam ištyrimui“, – pabrėžia vaistininkas.
Natūralios kilmės preparatus taip pat reikia vartoti atsakingai
Pasak M. Rutalės, augalinė sudėtis nereiškia, kad preparatas negali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Todėl svarbu laikytis gamintojo pateiktų vartojimo nurodymų ir atsižvelgti į individualias sveikatos aplinkybes.
„Kaip ir visi preparatai, augaliniai preparatai gali sukelti šalutines reakcijas. Todėl labai svarbu remtis informacija apie dozavimą, nurodyta ant vaisto, maisto papildo ar arbatžolių pakuotės“, – primena vaistininkas.
Ypač atidžiai augalinius preparatus reikėtų rinktis vaikams, nėščiosioms ir žindančioms moterims.
„Vieningų duomenų apie augalinių vaistų, papildų ir arbatžolių saugumą vaikams, nėščiosioms bei žindančioms moterims nėra. Todėl kiekvieną situaciją verta vertinti individualiai, o kilus neaiškumų – pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako jis.
Peršalus neretai vienu metu vartojamos kelios priemonės – pavyzdžiui, vaistai nuo slogos, kosulio ir augaliniai preparatai. Vaistininkas primena, kad net ir tokiu atveju būtina atkreipti dėmesį į galimas sąveikas bei rekomenduojamas dozes.
„Dauguma sudėtinių vaistų nuo peršalimo ir augalinių vaistų, skirtų peršalimo simptomams lengvinti, dera tarpusavyje. Tačiau raginu vaistinių pacientus atsakingai vertinti vartojamus preparatus ir laikytis nurodyto dozavimo. Dėl konkrečių vaistų derinių pravartu pasitarti su farmacijos specialistu įsigyjant vaistus“, – pataria M. Rutalė. PR
Šaltinis: Nyksciai