Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie miesto Tarybos nariai metams baigiantis posėdžiauja nuotoliniu būdu. Pasak šios tarybos nario Petro Bekėžos, nėra to blogo, kuris neišeitų į gera – posėdžiuose dalyvauja daugiau narių.
Praėjusį antradienį tarybos posėdyje diskutuota apie Klaipėdos savivaldybės strateginiame plane numatytas jūrinės kultūros priemones ir jūrinius akcentus. Anksčiau jų beveik nebūdavo, o pradėjus dirbti Koordinacinei tarybai ir ėmus teikti pasiūlymus, jame jau atsiranda vietos ir jūrinei kultūrai. P. Bekėža juokauja, kad dabar, kai Eglė Deltuvaitė, Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, yra ir Koordinacinės tarybos narė, jūrinės kultūros reikalai tik gerėja. Posėdyje nutarta, kad visi nariai iki gruodžio vidurio pateiks pasiūlymus dėl prioritetinių priemonių, kurie jau bus aptarti per posėdį, vyksiantį kitų metų sausį.
Kitų metų darbo planas bus tvirtinamas irgi 2022-ųjų sausį. Šiemet tarybos nariai turi pateikti savo pasiūlymus.
„Ketinu siūlyti ateinančiais metais vėl nagrinėti Danės upės įveiklinimo klausimą. Reikės pasižiūrėti, ką Savivaldybė jau padarė per šiuos metus ir ką planuoja padaryti 2022-aisiais, kaip sekasi atsakyti į mūsų iškeltus klausimus“, – Vakarų ekspresui” sakė P. Bekėža.
Pasak jo, šiemet nemažai raštų parašyta įvairioms institucijoms dėl Vilhelmo kanalo pritaikymo turizmui. „Reikia skirti dėmesio tam, kad būtų išsaugoti jūrinio paveldo objektai, pavyzdžiui, kai kurie tiltai, šliuzai. Turėtų būti toliau nagrinėjamos galimybės sujungti Vilhelmo kanalą su Kuršių mariomis. Dabar nuo Klaipėdos uosto Vilhelmo kanalas yra uždarytas visiškai“, – teigė P. Bekėža.
