Priimti mokytis studentus iš kitų šalių Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pradėjo pernai. Šiemet tai daro jau antrus metus. Todėl 2021-aisiais priimta šiek tiek daugiau pirmakursių nei pernai.
Šiuo metu šioje mokymo įstaigoje yra Indijos, Alžyro, Kamerūno, Rusijos, Ukrainos studentų, buvo laukiama atvykstant studento iš Albanijos. Bet daugiausia studentų užsieniečių, žinoma, yra iš kaimyninių šalių.
Pasak direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Rimos Mickienės, Kroatijos jūreivystės mokykla irgi norėtų bendrauti su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla ir pasidalinti bendra studijų programa. Paprastai kroatai tobulinti savo kvalifikaciją ir studijuoti važiuoja į Slovėniją, o Klaipėdoje esanti jūreivystės mokykla bendradarbiauja su Slovėnijos Liublianos universitetu.
Latviams tinka diplomavimo tvarka Galbūt latviai pradėjo rinktis Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą todėl, kad ji bendradarbiauja su Liepojos jūriniu koledžu, Latvijos jūrų akademija, Ventspilio technikos mokykla. Lietuvos mokykloje yra kitokios sąlygos, pavyzdžiui, kranto studijos Lietuvoje trunka tik trejus metus, o Latvijoje ketverius. Pasak R. Mickienės, pernai sėkmingai studijas baigė dvi merginos iš Latvijos jūrų akademijos, o šiemet iš tos mokymo įstaigos dar studijuoja ir vaikinas.
Daugiausia jūrinių specialybių Klaipėdoje mokosi studentai iš Liepojos jūrinio koledžo, nes nori įgyti aukštąjį išsilavinimą ir gauti neribotą jūrinio laipsnio diplomą. Liepojos jūrinio koledžo diplomai turi tam tikrų apribojimų. Pagal Latvijos diplomavimo taisykles, jį baigusieji negali eiti kapitono, vyriausiojo kapitono padėjėjo pareigų.
Pajuokavus, kad Lietuvos jūrininkai vis žvalgosi į Latviją kaip į pažangesnę šalį jūrinėje srityje, vos tik kas nepatinka Lietuvoje, tuoj siūloma važiuoti į Liepoją, kur viskas paprasčiau ir sklandžiau, R. Mickienė atsakė: „Mūsų žmonės kalba neįsigilinę. Mes bendraujame su Latvijos jūrine administracija. Taip, Latvijoje kursų, kuriuos reikia lankyti kas penkerius metus, yra mažiau, bet norint būti atestuotam aukštesniam laipsniui gauti reikia dalyvauti daug ilgesniuose ir brangesniuose mokymuose. Džiugu, kad Latvijos jūrininkai nori studijuoti pas mus ir Lietuvos diplomavimo tvarka jiems yra priimtinesnė.“
Yra ir dėstytojų iš užsienio Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje iš 54 dėstytojų du yra užsieniečiai, o nuo Naujųjų metų laukiama ir trečio. Anglų kalbos antro ir trečio kurso laivų mechanikus moko dėstytoja iš Atėnų prekybos laivyno akademijos. Dar ji dėsto ir Triesto universitete, yra parašiusi ne vieną knygą.
Jūreivystės mokyklos direktorius Vaclovas Stankevičius atkreipia dėmesį į tai, kad jo vadovaujama mokymo įstaiga aktyviai dirba ir „Erasmus“ aukštojo mokslo chartijoje. „Ir mūsų studentai važiuoja mokytis į užsienį pagal “Erasmus” programas, ir iš kitų šalių studentai atvyksta pas mus. Visa tai verčia mus pasitempti. Ir tai, kad pas mus atsiranda dėstytojų iš užsienio, nėra atsitiktinumas, tai – dėsningumas.
Mes kalbame su savo dėstytojais, kad jau nesame uždara mokslinė įstaiga, dirbame tarptautiniu mastu, kad mums svarbios ir kitos kalbos, bet pirmoje vietoje yra anglų kalba. Studentai iš užsienio verčia mūsų dėstytojus mąstyti apie anglų kalbos mokėjimo lygio kėlimą„, – “Vakarų ekspresui” sakė V. Stankevičius.
Pripratę prie nuotolinio mokymo R. Mickienė sako, kad atsižvelgiant į pandeminę situaciją stengiamasi viską daryti studentų labui. Dabar kontaktinės paskaitos vyksta auditorijose. Jose su kaukėmis sėdi studentai, turintys galimybių pasus arba dokumentus, kurie atitinka ekstremalių situacijų vadovo įsakymus.
Dalis studentų yra pasiskiepiję tik viena kartą, bet jie, kaip ir dėstytojai, kurie nėra pasiskiepiję, gali testuotis kas 7-10 dienų.
„Mes iš tikrųjų esame pripratę prie tokios sistemos. Laivas – ne autobusas, jis neatplaukia tiksliai tą valandą. Būna, kad studentai pavėluoja grįžti iš praktikos. Trečio kurso studentai šiemet iš praktikos grįžo spalį, o ketvirto grįš tik sausį.
Mes turime savo nuotolinių studijų sistemą ir joje skeliame studijų medžiagą, užduotis studentams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali lankyti paskaitų. Dėstytojai kas savaitę rengia jiems virtualias kiekvieno dalyko 1-2 valandų konsultacijas. Tokia praktika pas mus visada buvo ir mes ją tęsiame”, – pasakojo R. Mickienė.
Pasak jos, buvo nemalonu, kai žiniasklaidoje nuskambėjo, jog mažas Jūreivystės mokyklos pasiskiepijusių studentų procentas. Bet jie išvyko į praktiką kovo, birželio mėnesiais, kai dar buvo eilės ir studentų neskiepijo. 90 proc. mokyklos darbuotojų yra paskiepyti.
Rugsėjo pradžioje mokykla buvo užsakiusi mobiliąją skiepų stotelę. Skiepytis ėjo ne tik jos studentai ir dėstytojai, bet ir žmonės iš kaimyninių namų bei netoli esančių įstaigų darbuotojai.
