Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė pasveikino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos nuotolinio pristatymo dalyvius.
Kanclerė padėkojo EBPO už laiku pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas, kurios yra svarbus dokumentas Lietuvai. Anot jos, pandemija nesutrukdė Lietuvos ekonomikos plėtros, todėl šiuo metu didžiausias tikslas– didelės pridėtinės vertės ekonomika. EBPO Lietuvos įgūdžių strategija labai aiškiai parodo, kur slypi mūsų trūkumai bei tolesnės galimybės, kai kalbama apie perėjimą prie kitokios ekonomikos. Šis vertinimas pasitarnaus ateityje vertinant ir įgyvendinant užimtumo planus. Pasidžiaugta, kad vertinime dėmesys vis labiau atkreipiamas ne į kietuosius, bet į minkštuosius įgūdžius, tokius kaip adaptyvumas, atsparumas, – tai itin svarbi kryptis.
„Mūsų šalies istorija, greita transformacija parodo, kad šie įgūdžiai slypi giliai mūsų DNR ir mes turime galimybę toliau juos plėtoti“, – sakė G. Balčytytė.
Vyriausybės atstovė siūlė žvelgti į kontekstą sistemiškai, o ne kalbėti vien tiktai apie vieną sektorių ar ministeriją.
„Vyriausybė ne tik turi atliepti ateities įgūdžių poreikius, bet kartu, nustatydama veiklos prioritetus, formuoti tų ateities įgūdžių paklausą. Pavyzdžiui, jei sakome, kad skaitmenizavimas ar žalieji viešieji pirkimai yra mums svarbios valstybės kryptys, mes signalizuojame rinkai, kokių įgūdžių prireiks ateityje, – pabrėžė G. Balčytytė.
EBPO Lietuvos įgūdžių strategija – tai jau ketvirtoji, baigiamoji, EBPO misija Lietuvoje. Šios misijos tikslas yra pristatyti Įgūdžių strategijos projekto rezultatus ir ekspertines rekomendacijas ir taip padidinti suinteresuotų šalių ir plačiosios visuomenės supratimą apie iššūkius šalies įgūdžių sistemoje, telkti išteklius šiems iššūkiams spręsti ateityje.
EBPO, bendradarbiaudama su Vyriausybės kanceliarija, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis ir Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), įgyvendino Lietuvos įgūdžių strategijos projektą.
Siekiant įvertinti Lietuvos įgūdžių sistemos būklę ir parengti rekomendacijas, įgyvendinant įgūdžių strategijos projektą buvo organizuojami virtualūs dvišaliai susitikimai, ekspertinės diskusijos, interaktyvios dirbtuvės ir vaizdo konferencijos, kuriose dalyvavo valdžios pareigūnai ir suinteresuotos šalys. Konsultacijomis siekta ne tik papildyti ataskaitą vietinėmis įžvalgomis, bet ir plėtoti konstruktyvų dialogą, formuoti bendrą su įgūdžiais susijusių sunkumų ir galimybių supratimą, kuris galėtų paskatinti imtis veiksmų. Į EBPO įgūdžių strategijos projektą Lietuvoje įtraukta apie 150 dalyvių, atstovaujančių ministerijoms ir agentūroms, savivaldybėms, švietimo paslaugų teikėjams, darbdaviams, darbuotojams, tyrėjams ir kitiems sektoriams.
Po diskusijų su ministerijomis ir socialiniais partneriais sutarta gilintis į keturias Lietuvai svarbias prioritetines sritis: jaunų žmonių įgūdžių ugdymą karjerai ir gyvenimui, suaugusiųjų ir įmonių įsitraukimą į mokymąsi, efektyvesnį įgūdžių panaudojimą darbo vietose ir įgūdžių sistemos valdymą. Šiose prioritetinėse srityse EBPO atliko išsamią diagnostinę studiją ir pateikė beveik 60 rekomendacijų, kaip tobulinti Lietuvos įgūdžių sistemą.
Daugiau apie Įgūdžių strategijos projektą: STRATA – Nacionalinė įgūdžių strategija
Pagrindiniai studijos akcentai
Lietuvos įgūdžių rodikliai įvairiose srityse palyginti geri. Pavyzdžiui, įgyti vidurinį ir trečios pakopos išsilavinimą Lietuvoje siekiama dažniau nei beveik visose kitose EBPO šalyse, užtikrinamas palyginti aukštas ir panašus vyrų ir moterų užimtumas (Nors Lietuvoje skirtumo tarp lyčių užimtumo lygio, galima sakyti, nėra, užimtumo lygio skirtumas tarp aukšto ir žemo lygio išsilavinimą turinčių suaugusiųjų Lietuvoje vienas didžiausių tarp visų EBPO šalių).
Vis dėlto Lietuvoje nuolat susiduriama ir su iššūkiais įgūdžių srityje. Pavyzdžiui, jaunų žmonių pažintiniai bei socialiniai ir emociniai įgūdžiai yra palyginti žemo lygio ir laikui bėgant ši situacija negerėja. Skirtumai tarp įgūdžių ir išsilavinimo lygio, kurį pasiekia palankių sąlygų neturintys ir jas turintys jauni žmonės, išlieka dideli (2020 m. tik 17 proc. vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų iš mažas pajamas gaunančių šeimų pradėjo studijuoti pagal aukštojo mokslo studijų programą. Galima palyginti, kad studijuoti pagal šias programas pradėjo 68 proc. asmenų iš dideles pajamas gaunančių šeimų). Įgūdžių disbalansas yra ryškus. Be to, daug mokslus baigusių jaunuolių dirba jų įgūdžių neatitinkantį darbą. Daugelio suaugusiųjų pamatiniai, pavyzdžiui, raštingumo, skaičiavimo ir problemų sprendimo, įgūdžiai yra žemesni nei kitose EBPO šalyse ir palyginti nedaug suaugusiųjų dalyvauja mokymuose visą gyvenimą. Tai lemia nepakankamai išvystyta mūsų šalies suaugusiųjų švietimo kultūra. Darbdaviai visapusiškai neišnaudoja darbuotojų įgūdžių potencialo, o tai svarbu siekiant našumo ir diegiant inovacijas (Remiantis duomenimis, kuriuos pateikė suaugusieji Lietuvoje, jie savo įgūdžius (skaitymo, skaičiavimo bei informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) įgūdžius) darbe naudoja rečiau nei suaugusieji daugumoje kitų EBPO šalių. Tai rodo, kad neišnaudojama galimybė realizuoti naudą, sukuriamą investuojant į įgūdžių ugdymą). Priklausome toms šalims, kurių darbo vietos, prognozuojama, bus labiausiai paveiktos automatizacijos. Net penktadalis Lietuvos darbo vietų gali būti paveiktos labai stipriai ir dar apie keturiasdešimt procentų – paveikta reikšmingai.
Visa studija prieinama čia: OECD Skills Strategy Lithuania: Assessment and Recommendations | en | OECD
Lietuva EBPO nare tapo 2018 metais.
