Anykščių liberalai surengė diskusiją apie gyvūnų gerovę ir apsaugą Anykščiuose. Vienas iš organizatorių Ainius Strazdas, teigia, kad reikia šalinti ne tik problemos padarinius, bet ir priežastį. Publikuojame jo šios diskusijos apibendrinimą.
Dar kartą dėkoju visiems susirinkusiems anykštėnams ir diskusijos dalyviams – Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos savanorei Guoda Topalė ir Anykščių Centro seniūnaičiui, liberalui Giedrius Šiukščius.
Dalyvauti diskusijoje kvietėme ir Anykščių rajono savivaldybės atstovus, tačiau jie atsisakė dalyvauti diskusijoje savo sprendimą motyvuodami tuo, kad darbuotojas, kuris atsakingas už gyvūnų gerovę ir apsaugą, šiuo metu yra atostogose.
Atostogos, žinoma, yra savaime suprantamas dalykas, ypač vasarą, tačiau kaip yra su darbų perdavimu ir atistogaujančių darbuotojų pavadavimu? Ar kartu su atsakingu darbuotoju atostogauti išeina ir gyvūnų problemos? Galima susidaryti tokį įspūdį.
Pagrindiniai akcentai iš šio vakaro diskusijos:
1. Anykščių rajono gyventojai nėra informuoti, kokių veiksmų turėtų imtis radę beglobį gyvūną. Diskusijoje paprašiau pakelti rankas tų, kurie žino, ką reikia daryti radus beglobį gyvūną – pakilo tik viena ranka, ją pakėlęs žmogus teigė sužinojęs tik tada, kai kreipėsi į pačią savivaldybę. LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme aiškiai nurodyta, kad už bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikiną globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams yra atsakinga savivaldybė. Anykščių rajono savivaldybė yra sudariusi sutartį su Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija dėl beglobių gyvūnų gaudymo, transportavimo ir laikinosios globos, tačiau niekur nepateikta informacija, kur reikia kreiptis, kai randamas beglobis gyvūnas.
Jeigu žmogus kreipiasi tiesiai į gyvūnų prieglaudą, tai vėliau prieglaudai papildomai tenka įrodinėti, jog tas gyvūnas buvo sugautas Anykščių rajone, kas dar labiau apkrauna ir taip maksimaliu pajėgumu besidarbuojančius prieglaudos darbuotojus ir savanorius. Ką reikia daryti iš tikrųjų? Reikia kreiptis į savivaldybę, kad savivaldybė užfiksuotų beglobio gyvūno atvejį ir perduotų prašymą Utenos rajono prieglaudai jį sugauti. Ar šią informaciją savivaldybė viešina ir skatina gyventojus pranešinėti apie beglobius gyvūnus būtent tokiu būdu? Ne, jie to nedaro. Tam, kad sužinotume, kas yra atsakingas už gyvūnų gerovę ir apsaugą, turime skaityti kiekvieno darbuotojo atliekamas funkcijas (už gyvūnų gerovę Anykščių raj. sav. yra atsakingas Giedrius Tuska, o apie beglobius gyvūnus reikia pranešti tel. nr.: +37069809400).
2. Nacionalinės žemės tarnybos 2026 m. birželio 1 d. duomenimis, Anykščių rajone iš viso yra registruotas 4061 gyvūnas augintinis (iš jų 2626 šunys, 1433 katės ir 2 šeškai). Anykščių rajone gyvena apie 23 tūkst. gyventojų, ne vienas gyventojas yra kuris laiko ne vieną ir netgi ne du gyvūnus augintinius, todėl tikėtis, kad rajone yra suženklinti visi ar beveik visi gyvūnai, kurie turi būti ženklinami privalomai – naivu. Ką dėl to daro rajono savivaldybė – neaišku.
Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą savivaldybių administracijoms priskiriama ženklinimo kontrolės funkcija, bet ar ji vykdoma? Jeigu rajono savivaldybėje už gyvūnų gerovę yra atsakingas tik vienas darbuotojas, kuris be gyvūnų gerovės funkcijų papildomai turi dar ir kitų, kaip jis gali kontroliuoti gyvūnų ženklinimą? Kokius instrumentus rajono savivaldybė įveiklina socialines pašalpas gaunantiems gyventojams, jog jiems būtų finansuojamas gyvūnų ženklinimas? Toks instrumentas buvo pasitelktas tuo metu, kai buvo įvestas privalomas ženklinimas, bet dabar savivaldybės interneto puslapyje informacijos apie tai nebėra.
3. Tam, kad beglobių situacija būtų realiai sprendžiama – reikia šalinti ne tik problemos padarinius, bet ir priežastį. Viena iš tokių ne padarinius, o priežastį sprendžianti programa yra „Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“. Ši programa Anykščių rajone buvo vykdoma tol, kol turėjome nevyriausybinę organizaciją „Pūkuota svajonė“, kuri už gyventojų aukotus pinigus, bendradarbiaudama kartu su Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, šią programą vykdė.
Kas turėtų rodyti iniciatyvą ir norą spręsti beglobių gyvūnų situaciją? Savivaldybė, kuriai įstatymo pavesta mažinti bešeimininkių gyvūnų skaičių ir organizuoti jiems laikiną globą ar nevyriausybinių organizacijų atstovai? Jeigu nevyriausybinė organizacija ir jos savanoriai sprendžia beglobių gyvūnų situaciją, ar negalėtų savivaldybė tokių nevyriausybininkų skatinti sudarydama bendradarbiavimo sutartis? Sprendimams, susijusiems su „Pūkuota svajone“, jau vėlu, nes ši vietinė organizacija, kuriai šie klausimai nuoširdžiai rūpėjo, yra sustabdžiusi savo veiklą, bet mes, kaip rajonas, galime skatinti naujų organizacijų susikūrimą ir įveiklinimą?
4. Savivaldybė privalo skatinti visuomenę globoti gyvūnus. Ar mes turime parengtų informacinių kampanijų nukreiptų į šios problemos sprendimą? Neteko matyti nieko panašaus, išskyrus kelis primityvius vizualus savivaldybės interneto svetainėje. To nepakanka. Vėlgi, turime spręsti priežastis, o ne tik kilusius padarinius. Privalome gyventojus edukuoti taip, kad pasirinktos priemonės būtų gerai matomos ir paveikios ir turėtų ilgalaikę naudą. Kaip kitose srityje, taip ir gyvūnų gerovėje ir apsaugoje, viskas prasideda būtent nuo švietimo.
Savivaldybė atsisakydama dalyvauti diskusijoje informavo, kad į diskusijoje kilusius klausimus galės atsakyti raštu, todėl jau artimiausiu metu paruošiu kreipimąsi su prašymu detaliai atsakyti į esminius klausimus, susijusius su gyvūnų gerove ir apsauga Anykščių rajone. Kai gausiu atsakymą, būtinai pasidalinsiu su Jumis ir lygiagrečiai paruošiu susistemintą informacijos atmintinę.
Ainius Strazdas
Šaltinis: Nyksciai
