Tai siekis diegti pažangias technologijas, palaipsniui mažinant iškastinio kuro naudojimą, teikiant prioritetą vandenilio technologijoms. Komercinė tokio terminalo veikla numatoma 2032 metais.
CO₂ perkrovos terminalas yra planuojamas „KN Energies“ Skystųjų energijos produktų terminalo teritorijoje Burių gatvėje. Jame iš teršėjų bus priimamas CO₂, laikinai saugomas ir perkraunamas į CO₂ laivus-dujovežius tolesniam transportavimui į ilgalaikio saugojimo vietas. Planuojami CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje projektiniai pajėgumai – 2,8 mln. tonų CO₂ per metus. Preliminari projekto kaina – 300 mln. eurų.
Į „Vakarų ekspreso“ klausimus atsako „KN Energies“ naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė.
Ar toks terminalas nekels grėsmės uoste esantiems objektams?
CO₂ perkrovos terminalas Klaipėdoje bus vystomas laikantis aukščiausių tarptautinių saugumo standartų – saugumas šiame projekte yra absoliutus prioritetas.
CO₂ saugojimas nėra naujas procesas – jis remiasi dešimtmečius kaupta pramonine patirtimi, o pasaulinė praktika rodo, kad CO₂ galima saugiai transportuoti, perkrauti ir ilgalaikiai saugoti, jei laikomasi tinkamų projektavimo, eksploatavimo ir stebėsenos reikalavimų.
Europoje per metus į atmosferą išmetama daugiau kaip 3 gigatonos CO₂, o apie trečdalis šio kiekio tenka sunkiai prie naujų reikalavimų prisitaikančiai pramonei, pavyzdžiui, cemento gamybos sektoriui.
Pirminės analizės rezultatai rodo, kad planuojamos CO₂ talpyklos teritorijoje, esančioje Burių gatvėje, nekelia reikšmingos rizikos aplinkai ar gretimiems objektams. Šiuo metu tęsiame detalesnes studijas ir vertinimus, siekdami užtikrinti aukščiausius saugos standartus.
Ar norint įgyvendinti šį projektą nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV)?
Šiemet „KN Energies“ kartu su partneriais atliks CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje statybos ir PAV analizę bei prieš-projektinių sprendinių studiją (angl. FEED). Jos padės parengti CO₂ terminalo ir visos CCS vertės grandinės sprendinius, reikalingus galutiniam investavimo sprendimui priimti, taip pat gyventojų saugumui užtikrinti.
Kas tai yra CCS?
CCS – angliškų žodžių Carbon Capture and Storage trumpinys. Skaičiuojama, kad šiuo metu ES vystoma apie šimtas CCS vertės grandinės projektų. Vienas iš jų – ir Lietuvoje.
Ar visuomenė bus supažindinta su PAV analize ir minėta studija?
Remiantis sudaryta PAV programa bus atliekamas planuojamos terminalo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir rengiama PAV ataskaita, kurioje bus pateikti vertinimo rezultatai. Tiek PAV programą, tiek PAV ataskaitą vertins ir visuomenė, ir PAV subjektai bei atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.
Kokia tolesnė šio projekto įgyvendinimo eiga?
Po PAV analizės bei priešprojektinių sprendinių studijos vėliau seks šie žingsniai: terminalo planavimas, galutinio investicinio sprendimo priėmimas, statybų pradžia bei pačių statybų procesas ir komercinės terminalo veiklos pradžia, kuri numatoma 2032-aisiais.
Kada bus pradėti pirmieji darbai?
Pirmieji statybų darbai numatomi 2028-ųjų metų trečią ketvirtį.
Kodėl prireikė tokio terminalo? Ar Klaipėda negalėjo be jo apsieiti?
Europoje per metus į atmosferą išmetama daugiau kaip 3 gigatonos CO₂, o apie trečdalis šio kiekio tenka sunkiai prie naujų reikalavimų prisitaikančiai pramonei, pavyzdžiui, cemento gamybos sektoriui. Žaliasis kursas lemia, kad Europos Sąjungoje (ES) veikiantys cemento gamintojai turi vis daugiau investuoti į tvarumą.
Apyvartiniams taršos leidimams brangstant, tokios investicijos ne tik prisideda prie konkurencingumo išsaugojimo, bet ir užtikrina galimybes įmonėms, tokioms kaip „Akmenės cementas“, tęsti veiklą ilguoju laikotarpiu.
Vienintelis ir didžiausias Lietuvos cemento gamintojas „Akmenės cementas“ yra užsibrėžęs tikslą po 2035-ųjų tapti klimatui neutralia įmone. Tačiau, palyginti su kai kuriais kitais sektoriais, CO₂ emisijų mažinimas cemento gamyboje yra ne tik finansinis, bet ir technologinis iššūkis.
Šiuo metu neįmanoma išvengti cemento gamybos metu susidarančių emisijų. Taip yra dėl to, kad tik trečdalis išmetamo CO₂ susidaro deginant kurą. Likę du – tai procesinės emisijos, kurios susidaro gamybos metu, konkrečiau – kalcinuojant kalkakmenį, kai iki beveik 1,5 tūkst. laipsnių įkaitintas kalkakmenis skyla į kalcio oksidą ir CO₂.
Be šio proceso negalima pagaminti pagrindinės cemento rišamosios medžiagos – klinkerio. Todėl CO₂ sugaudymas „Akmenės cemente“ yra ne papildoma iniciatyva, o būtina sąlyga, kad įmonė galėtų tęsti veiklą konkurencingai ir atitikti griežtėjančius tvarumo reikalavimus.
Išeitį siūlo CCS, anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo technologija, kuri leidžia surinkti, pavyzdžiui, cemento gamybos metu išsiskiriantį CO₂, jį suskystinti bei išgabenti ilgalaikiam saugojimui, taip emisijoms nepatenkant į atmosferą.
Šiuo metu ES vystoma apie šimtas CCS, anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo technologijos vertės grandinės projektų. Vienas iš jų – ir Lietuvoje.
CCS technologija pasaulyje nėra nauja, ji jau taikoma kelis dešimtmečius. Pirmiausia CCS technologiją pradėjo naudoti naftos gavybos bendrovės, vėliau jų sukaupta patirtis pritaikyta plėtojant komercinius CCS projektus, kai buvo pradėtas saugoti CO₂, susidarantis išgaunant gamtines dujas.
Pirmasis toks projektas – „Sleipner“ – pradėjo veikti 1996 metais Norvegijoje, Šiaurės jūros geologinėse struktūrose. Skaičiuojama, kad šiuo metu ES vystoma apie šimtas CCS vertės grandinės projektų. Vienas iš jų – ir Lietuvoje.
Anksčiau Lietuvoje nieko panašaus nebuvo?
Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse. „KN Energies“ kartu su minėtuoju „Akmenės cementu“, didžiausia cemento gamintoja Latvijoje „SCHWENK Latvija SIA“ ir laivybos bendrovėmis „Larvik Shipping AS“, „Mitsui O.S.K. Lines, Ltd.“ 2022 m. sukūrė projektą „CCS Baltic Consortium“, kurio tikslas šiame regione sukurti anglies dioksido surinkimo ir ilgalaikio saugojimo vertės grandinę.
Projekto nariai užtikrins CCS vertės grandinės veiklą – nuo CO₂ sugaudymo cemento gamyklose, skystinimo, transportavimo, iki perkrovimo į laivus bei išplukdymo ilgalaikiam saugojimui po Šiaurės jūros dugnu, buvusiuose dujų ar naftos gręžiniuose, ar natūraliose geologinėse struktūrose, esančiose po jūros dugnu.
Ši infrastruktūra sudarys sąlygas spartesnei Lietuvos ir Latvijos pramonės dekarbonizacijai. Pirminiais etapais ketinama bendradarbiauti su cemento gamintojais, tačiau bus sudaryta galimybė prisijungti ir kitoms energijai imlioms pramonės bendrovėms, kurioms tai taptų patraukliu būdu tęsti veiklą ir užtikrinti švaresnę gamybą.
„CCS Baltic Consortium“ architektūra iš dalies atitinka pernai veiklą pradėjusio „Northern Lights“ – pirmojo pasaulyje atviro tarpvalstybinio CCS projekto – modelį.
O kokia tokio projekto nauda Baltijos regiono gyventojams?
Šiuo projektu bus stiprinama kova su klimato kaita, taip pat jis padės išsaugoti jau veikiančias sunkiosios pramonės įmones ir darbo vietas tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. „CCS Baltic Consortium“ projektas leis modernizuoti esamas pramonės šakas ir užtikrins regiono ekonominį konkurencingumą, taip bus stiprinamas Baltijos regiono, kaip strateginio energetikos ir CO₂ kompetencijų centro, vaidmuo. Galiausiai projektas prisidės prie Lietuvos klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.
Kieno lėšomis bus finansuojama CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje statyba?
2023 metais Europos Komisija „CCS Baltic Consortium“ suteikė bendro intereso projekto statusą, pripažindama jį svarbiu tarpvalstybiniu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Planuojamas CO₂ perkrovos terminalas Klaipėdoje bendrai finansuojamas ES pagal CEF (angl. Connecting Europe Facility) energetikos finansavimo priemonę. Bus naudojamos ir nuosavos AB „KN Energies“ lėšos.