Su dirbtiniu intelektu išėjo tas pats, kas ir su kitais „žaliosios energijos” įrenginiais. Pasirodo, kad šis žmonijai gyvenimą turėjęs palengvinti produktas, ryja elektros energiją, vandenį ir yra be galo taršus.
Iki 2030 m. dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra gali lemti didžiulį vandens, energijos ir žemės suvartojimo padidėjimą, taip pat milijonus tonų elektroninių atliekų. Tai teigiama naujoje Jungtinių Tautų universiteto ataskaitoje, kurioje analizuojamas ilgalaikis dirbtinio intelekto technologijų poveikis aplinkai.
Mokslininkų teigimu, iki 2030 m. duomenų centrai ir dirbtinio intelekto infrastruktūra gali suvartoti iki 945 TWh elektros energijos per metus – beveik tris kartus daugiau nei kelių didelių šalių, įskaitant Pakistaną, Bangladešą ir Nigeriją, bendrą metinį suvartojimą.
Taip pat prognozuojama, kad vandens suvartojimas pasieks 9,3 trilijono litrų per metus – to pakaks, kad būtų patenkinti maždaug 1,3 milijardo žmonių pagrindiniai poreikiai. Dirbtinio intelekto infrastruktūros užimamas plotas gali viršyti 14 500 kvadratinių kilometrų.
Ataskaitoje konkrečiai atkreipiamas dėmesys į elektroninių atliekų problemą: iki 2030 m. jų kiekis gali siekti 2,5 mln. tonų per metus.
Tyrėjai pabrėžia, kad tikrasis dirbtinio intelekto poveikis aplinkai neapsiriboja vien anglies dioksido išmetimu ir apima vandens, žemės ir išteklių sunaudojimą visuose technologijos gyvavimo ciklo etapuose
Šaltinis: Nyksciai
