Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) siūlymai didinti savivaldybių fiskalinę erdvę ir lankstumą vykdant investicinius projektus sulaukė Seimo komitetų palaikymo. Lapkričio 26 dieną, trečiadienį, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė LSA parengtoms Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisoms. Kiek anksčiau tai padarė ir Seimo biudžeto ir finansų komitetas.
Komitetuose buvo pritarta, kad savivaldybių biudžeto išlaidos turi neviršyti jo pajamų daugiau kaip 1,5 procento, o savivaldybės galės iš biudžete patvirtintų asignavimų atimti asignavimus, skirtus investiciniams projektams, vykdomiems ne tik bendrai su Europos Sąjungos (ES) paramos mechanizmais, bet ir skolinantis iš tarptautinių finansinių institucijų, nacionalinio plėtros banko ir/ar bendrai su kita savivaldybe (-ėmis) vykdomiems jungtiniams investiciniams projektams.
Primename, kad 2014 metais priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas drastiškai apribojo Lietuvos savivaldybių galimybes skolintis, ir tik LSA bei Prezidento Gitano Nausėdos pastangomis 2023 metais įsigaliojo įstatymo pataisos, leidžiančios savivaldybėms skolintis ES investiciniams projektams. Tačiau ne vienerius metus LSA nariai pasisakė už tai, kad savivaldybės galėtų skolintis ir kitiems investiciniams projektams ir taip efektyviau vykdyti regionų socialinę bei ekonominę plėtrą.
Lietuvos savivaldybių fiskaliniai apribojimai yra vieni griežčiausių lyginant su kitomis ES valstybėmis, tuo tarpu bendras savivaldybių įsiskolinimas yra keliasdešimt kartų mažesnis nei valstybės skola. Lietuvos savivaldybės daug metų drausmingai laikosi fiskalinių taisyklių, todėl nėra pagrindo nedidinti joms fiskalinės erdvės. Tai ypač svarbu įvertinus, kad nuo 2030 metų ES investicijos Lietuvoje mažės, tad regionai ir savivaldybės, norėdamos vykdyti plėtrą ir didinti viešąsias investicijas, turės ieškoti kitų finansavimo galimybių.
Seimo kanceliarijos/Ūlos Liškevičiūtės nuotrauka
