Lietuvos merų atlyginimai nebeatitinka jų atsakomybės masto ir jau ne vienerius metus yra mažesni už jiems pavaldžių įstaigų vadovų atlyginimus, teigia šiandien, balandžio 16 dieną, Vilniuje vykstančio Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimo dalyviai.
Suvažiavime priimtoje rezoliucijoje savivaldybių vadovai ir tarybų nariai ragina Seimą keisti ydingą savivaldybių vadovų atlygio sistemą ir ateityje sukurti konkurencingas sąlygas vietos savivaldos lygmeniu pritraukti kuo aukštesnės kvalifikacijos ir kompetencijos asmenis.
Rezoliucijoje pažymima, kad nuo 2023 metų įsigaliojus naujam vietos savivaldos modeliui ir merui tapus vykdomąja institucija, žymiai išaugo jo atsakomybės, pareigos, darbo krūvis ir vykdomų funkcijų apimtys. Nuo to laiko atlyginimai viešajame sektoriuje nuosekliai kilo, tačiau merų darbo užmokestis išliko toks pat.
„Pokyčiai būtini, nes merų atlyginimai nebeatitinka realybės. Jiems pavaldžių savivaldybės įstaigų vadovai uždirba kur kas daugiau nei pats meras. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokestis pastaraisiais metais vidutiniškai padidėjo 65 procentais, švietimo įstaigų vadovų – 49 procentais. Tai – socialiai ir ekonomiškai neteisingas atotrūkis, kuris neprisideda prie vietos savivaldos stiprinimo,“ – sako LSA prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Pasak LSA vadovo, Seimas turėtų įvertinti ir tai, kokio lygio vadovus valstybė nori pritraukti į savivaldą ir kokią viešųjų paslaugų kokybę nori užtikrinti gyventojams. Keliant aukštesnius kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimus, būtina sukurti konkurencingas sąlygas, atliepiančias kitų vadovų grandžių atlygio dinamiką.
LSA taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek Seimo nariai, tiek merai yra renkami tiesiogiai, tačiau jų darbas įvertinamas skirtingai. 59 iš 60-ies šalies savivaldybių merų atlygimas yra mažesnis už Seimo nario (jam prilygsta tik sostinės mero atlyginimas).
„Merai vadovauja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių gyventojų turinčioms savivaldybėms, jis atsakingas, kad būtų nepertraukiamai teikiamos viešosios paslaugos ir kasdien sprendžia begalės strateginių ir techninių problemų, priima gyventojams svarbius sprendimus. Mero darbo valandos dažnai neribotos. Esame įsitikinę, kad šis darbas vertas bent jau tiek pat, kiek Seimo nario,“ – sako A. Klišonis.
LSA taip pat atkreipia dėmesį į merų darbo specifiką: jiems dažnai tenka dirbti poilsio ir švenčių dienomis bei po darbo valandų, tačiau už šį laiką merai negali gauti jokio atlygio.
LSA suvažiavimas rezoliucijoje ragina Seimą pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymą ir numatyti nuo 3,5 iki 4,3 merų pareiginės algos koeficientus. Šiuo metu 3,5 koeficientas taikomas tik sostinės merui, 5 didžiausių savivaldybių merams taikomas 3,4, daugumai kitų merų algos koeficientas yra 3.
Rezoliucijoje taip pat kviečiama svarstyti galimybę grąžinti valstybės politikams priedo už stažą valstybės tarnyboje mokėjimą.
