Pastaroji vasara nebuvo labai palanki tiems, kurie sukasi žemės ūkyje. Visgi vyraujant permainingiems ir nestabilumo kupiniems orams verta ieškoti priemonių, kurios padėtų ūkininkauti efektyviau. Ką ūkininkams naudinga žinoti apie biostimuliatorius?
Besidarbuojant žemės ūkio sektoriuje pajamos priklauso nuo globalių dalykų, kurių pakeisti negali. Visgi nuo paties ūkio priklauso, kaip ekonomiškai, efektyviai pavyksta ūkininkauti ir pasirinkti tinkamas priemones, padedančias užtikrinti didesnį derlių. Vis daugiau ūkininkų išgirsta apie biostimuliatorius – tai natūralios arba sintetinės medžiagos, kurios nėra trąšos ar pesticidai tradicine prasme, bet jos gerina augalų fiziologinius procesus ir padeda efektyviau panaudoti maisto medžiagas, vandenį bei energiją.
default „Biostimuliatoriai laikomi draugiškesniais aplinkai, įgalina ūkininkus diversifikuoti ir nepriklausyti tik nuo cheminių priemonių. Visa tai, net ir vyraujant permainingoms sąlygoms, leidžia neaukoti derliaus kiekio ar jo kokybės. Priešingai daug tyrimų rodo, kad biostimuliatoriai prisideda prie didesnio derlingumo ir aukštesnės jo kokybės“, – komentuoja mikroorganizmų preparatus dirvožemiui kuriančios biotechnologijų įmonės „Bioversio“ technologijų vadovas dr. Arnoldas Jurys.
Biostimuliatorių įvairovė
Specialistai biostimuliatorius skirsto į dvi dideles grupes: mikrobiologinius ir nemikrobiologinius. Mikrobiologiniai biostimuliatoriai, kurių veikimas paremtas bakterijų, grybų ir kitų mikroorganizmų aktyvumu, ne tik pagerina augalų gebėjimą įsisavinti azotą, fosforą, kalį ir kitus svarbius elementus, bet ir skatina šaknų ir antžeminės dalies augimą, stiprina augalų atsparumą stresui, išoriniams veiksniams bei padeda jiems lengviau ištverti sausras, šalčius ar kitus stresinius veiksnius. Šios savybės lemia, kad mikrobiologiniai biostimuliatoriai laikomi vienu perspektyviausių sprendimų tvariam ūkininkavimui.
Lietuvoje veikianti biotechnologijų įmonė „Bioversio“ kuria ir gamina vienus populiariausių ir efektyviausių tipų biostimuliatorius – mikrobiologinius, iš mikroorganizmų – bakterijų ir mikroskopinių grybų.
Tuo tarpu nemikrobiologiniai biostimuliatoriai yra kilę iš augalų, jūros dumblių ar kitų organinių šaltinių, taip pat gali būti sintetiniai. Abi grupės papildo viena kitą, tačiau būtent mikrobiologiniai biostimuliatoriai labiausiai iš biostimuliatorių paplitę ūkiuose visame pasaulyje, nes veiklusis mikroorganizmas veikia ilgiau ir yra orientuotas į specifinę problemą, be to, prisideda prie sveikesnės dirvožemio ekosistemos kūrimo.
Lyginant mikrobiologinius biostimuliatorius su trąšomis, šios yra skirtos augalams „paruošti“ ir yra maitinamieji elementai, o biostimuliatoriai – organinės formos. Nors ir biostimuliatoriai gali turėti mineralinių elementų, bet kartu su savimi biostimuliatoriai atsineša daug lydinčių medžiagų ir elementų, kurie kartu ne tik maitina augalus, bet ir gerina dirvožemį. Mikroorganizmų atveju, jie patekę į dirvą, dauginasi ir veikia kartu su augalu ilgą laiką, kol augalas vegetuoja.
Pagrindinės biostimuliatorių naudos – atsparumo didinimas, derliaus stabilumo užtikrinimas, geresnė derliaus kokybė. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad biostimuliatorių naudojimas prisideda prie ūkio ekonominio stabilumo, leidžia diversifikuoti priemones arba, kitaip tariant, užtikrina mitybos šaltinių įvairovę, o tai ypač svarbu dabar, keičiantis klimatui.
Kaip išsirinkti?
Biostimuliatorius, kaip ir kitus produktus, patartina rinktis pagal jų atliekamą funkciją. Labai svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį – labai plati sudėtis gali signalizuoti, kad nei viena medžiaga nedominuoja, jeigu kyla tokia dvejonė, reikėtų įsitikinti, kuri pagrindinė ir žinoti, ko tikėtis.
A. Jurys pataria nesibaiminti gamintojo ar atstovo prašyti tyrimų duomenų, pačiam gilintis į detales ir užduoti rūpimus klausimus. Jei kompanija investuoja į bandymus, tyrimus, geba atsakyti į sudėtingus klausimus, greičiausiai jos tikslas yra būti rinkoje ilgai ir nuoširdžiai padėti ūkininkams.
Šaltinis: Nyksciai
