Advokatė feisbuke pakomentavo: „Šiandien FB ūžia nuo žinios, kas nuvertė Paksą. Aš niekada neturėjau abejonių šiuo klausimu, kaip ir neturiu abejonių, kad karma visus anksčiau ar vėliau suranda.”
Tad šiandien ir klausiu gerbiamos Liudvikos, kas pasikeitė po M.Benzo laidos, kurią peržiūrėjo keliolika milijonų sekėjų?
„Žinote, atvirai kalbant, tai man niekas nepasikeitė, – atsakė L.Meškauskaitė. – Tiktai gal vienas dalykas – aš galvojau, kad tą apkaltą suorganizavo Rytai, rusai, o čia, pasirodo, visiškai iš kitos pusės.
Kad tai buvo susidorojimas, žmonių valios paneigimas, tas man ir tada buvo aišku. Ir dabar visa tai aišku. Tiesiog laikas patvirtino tai, kas man tuo metu atrodė ir ką aš jutau.”
– Ar jums nebaisu gyventi visuomenėje, kurioje vaikšto tie patys žmonės, organizavę R.Pakso pjudymą? Juk jų net ir dabartiniame Seime yra!
– Taip, ir aš labai puikiai žinau jų vardus, pavardes , aš net daugelį jų pažįstu. Man iš pradžių atrodė, kad tai (R.Pakso apkalta) yra gyvenimo neteisybė, paskui pagalvojau, kad čia yra gyvenimo teisybė, nes aš daug tų žmonių žinau, ir jų likimus.
Vis tiek Dievulis kažkaip viską sustato į vietas! Manau, kad Lietuva pati nubausta dėl to, kad ji leido savo išrinktą Prezidentą taip pažeminti, taip su juo žiauriai susidoroti. Mes ir patys save labai nuskriaudėme.
– Nes pasirodėme kaip laukinė, nemąstanti minia.
– Laukinė minia, kuria gali manipuliuoti kažkas už Atlanto. Ir tokiu primityviu būdu – numesdamas kažkam dešrigalį. Todėl apima toks labai nesmagus jausmas. Ypač dabar, kai matote, kaip mes lekiame į prarają tokių politikų vadovaujami.
– Be to, neatmetama tikimybė, jog ir dabar valdžioje vyksta užkulisiniai žaidimai, o mes matome tik viešąją pusę.
– Taip, ir, matyt, tie užkulisiniai žaidimai gali vykti iš visų pusių. Mes net galime nežinoti, iš kurios pusės. Pakso atveju aš nesusigaudžiau, iš kurios pusės tie žaidimai. Man atrodė, kad tai rusai, o čia – pažiūrėkite – visiškai kitaip buvo!
– Įdomiausia, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė daug labiau kišosi į šalies vidaus reikalus nei Prezidento R.Pakso patarėjas Remigijus Ačas. Ir nieko!
– Tai žinoma! Ne tas žodis! Žymiai stipriau savo vardu naudojosi. Ir dabar išrinkome Prezidentą, kuris ne Lietuvai atstovauja. Akivaizdžiai atstovauja neaišku, kam. Žiūrėkite, dėl nekilnojamo turto mokesčio. Kuri gi partija prieš rinkimus žadėjo, buvo įrašiusi į savo programą tą mokestį?
Ne. Viena kalba, o kita yra daroma. Gaila tiesiog žmonių ir Lietuvos. Nereikia mums čia nei karų, nei marų – mes patys išsilakstysime, nes Lietuva tiesiog pati save žudo iš vidaus! Čia yra baisiausia! Mes patys naikiname savo ekonomiką, savo šeimas, savo vaikus, nes jie išvažinėja. Mes viltį žudome – štai tai yra baisiausia!
– Įdomu, ar žmonės, kaltinę R.Paksą, dabar jaučia sąžinės graužatį. Man keistas tas fenomenas – juk sąžinė turėtų graužti už tokius dalykus.
– Aš irgi šito nesuprantu, kaip žmonės save pasmerkia tokiam gyvenimui. Man tai sunku suvokti. Aš irgi nesu idealas, ne vieną kartą esu pasielgusi neteisingai, bet kad taip globaliai?
Man atrodo, kad taip pasielgus žmogus turėtų užsigraužti. Atsimenu, kaip Mečys Laurinkus tada suprakaitavęs kalbėjo (apie VSD pažymą). Mes matėme, kaip jis elgėsi, Dieve, Dieve brangus!
– Kai teisme liudininkai meluoja, jie baudžiami, o kai sukurpiamos melagingos pažymos – visi lieka nenubausti. Bet rašant fiktyvias pažymas, taip galima ir prasigerti!
– Aš, tarp kitko, daugelį tų žmonių žinau. Ne vienas iš jų prasigėręs, nesvarbu, kad jie dabar yra Seime. Yra ir tokių.
– Gal bijo, kad ir jiems „draugai” įvarys peilį į šoną?
– Šituo atveju, kada yra valstybė, ne apie save galvoti reikia. Nors šiek tiek turime galvoti ir apie valstybę. Na, kur šitas melas nuves, kai viena deklaruoji, kitaip darai su gyvenimu. Kur su tokia dvejopa filosofija nueisime? Man kartais tie žmonės panašūs į lavonus.
Aš kalbu su jais, aš juos pažįstu, matau, kaip jie kalba, ir kartais galvoju – jie yra mirę žmonės! Suprantate, jie kitokioje, paralelinėje realybėje. Nežinau, kas čia su mumis atsitiko, bet labai pajutau, kad per šitą „paksogeitą” mes kažką prarandame.
Kai ėjome į Baltijos kelią, į mitingus, stovėjome prie mūsų parlamento ir tą patį Landsbergį dar gerbėme, juk buvo laikas, kai ta laisvė mus tikrai „vežė”. Na, buvo sunkus periodas per blokadą, bet išgyvenome, valstybę kūrėme, laukėme įstojimo į Europos Sąjungą. Tikėjome.
Paskui pradėjome ristis, atsimenate, kaip po to „paksogeito” prasidėjo skandalai (dėl galimai neteisėto partijų finansavimo, – red. past.) Seime, paskui prasidėjo neaiški istorija su pedofilija, kai nesuprasi, kas ten vyksta.
Aš suprantu, kad buvo pasaulinis įvykis su kovidu, bet kaip mes tada pasirodėme? Kur buvo mūsų protai? Kur mūsų vyrai? Kur mūsų drąsa? Kur mūsų pasišventimas?
Mes tiesiog idiotiškai atrodėme. O dabartinė karinė isterija? Na, kaip atrodome su svetima vėliava ant Trakų pilies? Taigi čia lietuvio širdis gali plyšti. Dabar vėl lyg valdžią rinkom, Prezidentą rinkom, vėl turime kažkokį lūkestį, kad kažkas pasikeis.
– Pradėjome nuo masinės niekšybės su R.Paksu, vieną padarius, lengviau daryti ir kitas?
– Mes gavome kažkokį Dievo kirtį. Nujaučiu, kad kažkas mus pakeitė per „paksogeitą”, nes tai, – žinote, buvo masinė niekšybė. Ne tam žmogui, bet tiesiog sau pakenkėme!
