Atostogos, tai laikotarpis kiekvieno mūsų gyvenime, kurio ilgai laukiame ir kuris labai greitai pasibaigia.
Ypač jos greit pralekia išvykus poilsiui į kitą šalį.
Panašiai greitai savaitė atostogų pralėkė ir man su Katiniene išvykus į rytinę Kretos salos dalį.
Nors daugelis siūlė rinktis kitą salos dalį, kurią labiau pamėgę turistai iš Lietuvos, aš savo planų nekeičiau, nes tikslas buvo autentiškos Graikijos maitinimo įstaigos, kurias iš anksto buvau pasirinkęs dar būdamas Lietuvoje.
Kadangi gulinėjimo prie viešbučio baseino planuose nebuvo, tai rinkdamiesi viešbutį pagrindiniais kriterijais laikėme: kad jis būtų didesniame miestelyje, geri atsiliepimai apie viešbutyje tiekiamą maistą, bei aptarnaujantį personalą.
Tad pasirinkimas krito – „Infinity blue boutique hotel & spa”, Chersonisos miestelyje.
Ir tokio pasirinkimo nė kiek nesigailim.
Labai draugiškas personalas.
Mus apgyvendinti vėlavo valandą, tai sulaukėme begalės atsiprašymų dėl patirtų nepatogumų.
Kai panašioje situacijoje atsidūrėme Turkijos 5 žvaigždučių viešbutyje „Long Beach hotel” ir pabandėme ieškoti teisybės, iš administracijos sulaukėme net grasinimų, suprask, jei dar čia bandysime ieškoti tiesos mums bus iškviesta policija.
Nors graikai ir supranta, kas yra arbatpinigiai, bet personalas paskui jus nevaikščios, kaip turkai, ištiesę ranką kartodami tą pačią maldą – tips, tips, tips.
Aš asmeniškai šių atostogų metu palikdavau nuo 10 iki 15% arbatpinigių nuo bendros sąskaitos sumos.
Na o dabar apie maitinimą „Infinity blue boutique hotel & spa„, 4 žvaigždučių viešbutyje.
Mes buvome apmokėję 7 nakvynes, kartu su pusryčiais ir vakariene.
Pusryčių meniu dažniausiai kartojosi.
Tad mes su Katiniene rytais rinkdavomės keptus kiaušinius ar omletą, o prie kavos po kelis blynus, gardintus džemais ir grietine.
Bet štai vakarienė jau buvo aukštesnis lygis, nes pagrindiniai patiekalai beveik nesikartojo. Išskyrus picas, kurios, jei neklystu, per mūsų lankymosi laikotarpį prieš svečius pasirodė pora vakarų.
Maistui palyginti panaudosiu paminėtą Alanijos viešbutį „Long Beach hotel”, tenai, skirtingai nei šiame Kretos viešbutyje, patiekalų pasirinkimo įvairovė buvo gal net 10 kartų didesnė (aišku ten ir viešbutis panašiai tiek kartų didesnis), bet skoniai skiriasi kardinaliai.
Čia Graikijoje, patiekalams pretenzijų beveik neturėjau, patiekalų nedaug, bet jie visi skanūs, ir gaminant nesugadinti, o štai Alanijos viešbutyje visas maistas alsavo beskonybe: troškinių, kepinių begalės, bet jie jau gaminimo procese būdavo sugadinami, ir net nepasivarginama bent prieskonių pagalba juos kiek pagyvinti.
Apie desertus aš išvis patyliu…
Nuotraukose matote „Infinity blue boutique hotel & spa” desertus. Jie su valgytais Turkijoje panašūs tik išvaizda, bet šitie valgomi ir skanūs, o Turkijoje skanauti priminė plastiko gaminius apipurkštus kvapniais dažais.
Tiesa, viešbutyje „Infinity blue boutique hotel & spa” priekaištų turėjau tik grill patiekalams.
Žuvis kepta ant grilio būdavo išsausėjusi, daržovės perkeptos, kelis kartus valgyta vištiena buvo persūdyta.
Tad trumpai apie viešbutį tiek.
Kaip ir minėjau tikslas buvo apkeliauti rytinę Kretos salos dalį, paskanaujant ten gaminamo maisto. Tad tokiais atvejais automobilis būtinas.
Prisipažinsiu, esu tas žmogus, kuris labai brangina laiką, net pirkdamas rūbus nebėgioju iš parduotuvės į parduotuvę ieškodamas kur pigiau, o perku pirmoje, kurioje man rūbas tiko ir patiko.
Panašiai nutiko ir Kretoje – automobilį nuomai pasirinkome pirmame automobilių nuomos punkte.
Sužaidė dar sentimentai, darbuotoja, kuri su mumis bendravo dėl automobilio nuomos buvo iš Ukrainos. Tad linkėjimai Elenai.
„Autotravel” už naujutėlio „Tayota yaris” nuomą 4 dienoms sumokėjome 220€ su pilnu draudimu, be kilo-metražo ribojimo.
Mano nuoširdi rekomendacija ir jums, nuomodami automobilį būtinai reikalaukite „pilno” draudimo, tada jį grąžindami neturėsite problemų dėl įbrėžimų, kurie galimai bus atsiradę dar prieš jums išsinuomojant automobilį.
Apie panašius nešvarius triukus mus įspėjo ir šio automobilių salono darbuotoja.
Kuro kainos mums važinėjant su hibridu aktualios nebuvo, bet turiu paminėti jog kuras Kretoje brangesnis nei Lietuvoje – „95-o” kaina degalinėse svyruoja nuo 1,99€ iki 2,04€. Mes nuvažiavę 600 kilometrų, kurui išleidome tik 55€.
Nesvarbu ar tai bus Turkija ar Graikija, bet pirmą dieną nuvykęs turiu tradiciją – suvalgyti kebabą.
Tad noriu jums papasakoti apie vieną greito maisto restoranėlį, kurį ant delno, kaip kažkada žadėjo Napoleonas iš Vilniaus persinešti Šv. Onos bažnyčią, taip aš iš Chersonisos norėjau persinešti „Delly’s Casual Restaurant”.
Nerealus maistas ir ypač skanūs „Gyros”.
Meniu pasirinkimas labai platus, bet mūsų tą dieną nedomino nei picos, nei juo labiau mėsainiai.
Tad padarome užsakymą, gurkšnojame alutį ir mėgaujamės vaizdu, kuris atsiveria iš restoranėlio terasos.
Tą dieną valgydamas „Gyros”,patiekalą labai panašų į mūsuose parduodamus kebabus pitoje, liejau ašaras dėl Lietuvos verslininkų gobšumo.
Kurie sugeba šaldytą darinį, kuriame žinoma yra ir mėsos, kepti, juo kimšti bandelę, prieš tai ją iki pusės nuklojant pigiomis salotomis, už jį iš kliento prašyti 7-8€. Ir tai ne kur miesto centre ant upės kranto, o dažniausiai kokiame suvargusiame kioskelyje nutrenktame į miesto miegamuosius rajonus.
O štai Kretoje valgysi lankomiausioje turistų gatvėje, jaukioje terasoje, „Gyros” už 4,50€.
„Gyros” – 4,50€
Ir tai bus vištiena, o ne kažkoks jos gaminys, ir kartu su vištiena nebus įsukta pigių salotų lapų, o padažo bus tik tiek, kiek jo reikia. Na ir dar traškios bulvės.
Kiaulienos Souvlaki – 11,90€
Katinienės pasirinkta kiaulienos iešmelių porcija jai buvo ryškiai per didelė. Tad teko man prisijungti ir padėti ją įveikti.
Skaniai prisivalgę, dar pasivaikščiojome po miestelį ir sutartu su viešbučio administracija laiku – 15:00 grįžome į viešbutį, įsikurdinti.
Laukite tęsinio. Kitose apžvalgose papasakosiu apie įdomius išpuoselėtus kaimelius ir ten tiekiamą labai skanų maistą.
