Įvertinimas
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje nuotraukos
Penktadienį Aplinkos ministerijoje Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato atstovai pateikė vertinimus, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti europinius aplinkosauginius reikalavimus (angl. k. Environmental Implementation Review 2022, EIR).
Susitikime dalyvavo Europos Komisaras aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės klausimais Virginijus Sinkevičius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos politikos grupių specialistai, nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų atstovai.
„Per pastaruosius dešimt metų Lietuva padarė didelį progresą. Pažeidimų procedūrų prieš Lietuvą pradėta mažai lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis“, – pažymėjo Europos Komisaras Virginijus Sinkevičius.
„Sveikinu Lietuvos progresą mažinant sąvartynus. Į juos išvežamų atliekų kiekis stipriai mažėja, nuo 50 iki 16 proc. Tie 16 proc. gali toliau sėkmingai mažėti. Vienas iš neišnaudotų potencialų tam yra žiedinė ekonomika. Tai naujos darbo vietos regionuose ir sostinėje, švaresnė aplinka, mažesnė tarša, todėl kviečiu Lietuvą pristatyti žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir jį sėkmingai įgyvendinti“, – sakė Virginijus Sinkevičius.
Apibendrindamas Lietuvos pažangą aplinkosaugoje aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad ši Vyriausybė, kaip ir visa Europos Sąjunga, Žaliąjį kursą įvardijo kaip vieną iš savo prioritetinių sričių. Kai kur mes esame padarę milžinišką pažangą ir esame pavyzdys Europai, bet yra sričių, kur reikia pasistengti. Europos Komisijos apžvalgoje išskirtos trys pagrindinės sritys: bioįvairovė, atliekų tvarkymo sektoriaus pažanga ir vandens kokybė, tiek vandens telkinių, tiek geriamojo vandens.
„Norėčiau pasidžiaugti, kad sugebėjome apsaugoti 169 „Natura 2000“ buveines. Tačiau išlieka užduotis gilinti jų apsaugą, kad jos būtų nuolat prižiūrimos ir plečiamos. Lietuva sulaukė išskirtinių pagyrimų už darbus atliekų tvarkymo sektoriuje. Esame pasaulinis pavyzdys, kaip susitvarkėme su PET ir aliuminio pakuočių surinkimu. Padarėme milžinišką pažangą prijungiant miestus ir miestelius prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos, tvarkydami miestų ir miestelių nuotekų sistemas“, – pabrėžė Simonas Gentvilas.
Išplėstas „Natura 2000“ tinklas
Ypač daug pasiekta bioįvairovės apsaugos srityje – parinktos visos 169 trūkstamos „Natura 2000“ tinklo teritorijos 17-ai Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų ir 22-ų rūšių apsaugai. Taip pat stipriai pažengta į priekį, nustatant konkrečioms vietovėms būdingus apsaugos tikslus ir priemones – jos nustatytos 155-ioms vietovėms.
Nuo 2018 m. „Natura 2000“ tinklas išplėstas 865 tūkst. ha, iki 624 teritorijų ir dabar užima 1,034 mln. ha arba apie 14 proc. Lietuvos teritorijos.
Nustatant buveinių apsaugai svarbias teritorijas ir apsaugos tikslus buveinėms ir rūšims, po detalių tyrimų daugeliu atveju esamose „Natura 2000“ teritorijose atrandama naujų buveinių ir rūšių plotų, todėl „Natura 2000“ tinklas nuolat didėja.
Lietuva imasi aktyvių veiksmų įgyvendinti Europos Sąjungos Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. numatytą gamtos atkūrimo uždavinį. Daliai plotų, kurie patenka į „Natura 2000“ tinklą, tačiau jose nėra nustatyta buveinių ir rūšių, keliamas apsaugos tikslas sudaryti sąlygas natūraliai buveinei ir rūšies buveinei susiformuoti. Dėl to ateityje vykdant aktyvias gamtotvarkos priemones ir buveinei vystantis buveinių ir rūšių buveinių plotai „Natura 2000“ tinkle didės.
Europos Komisaras Virginijus Sinkevičius akcentavo, kad šių naujausių Lietuvos žingsnių Europos Komisija dar nėra spėjusi įvertinti, neabejotinai įvertins ataskaitoje po metų, bei pabrėžė, kad reikia nemažiau ambicijų kalbant ir apie durpynų projektus.
Pažanga atliekų tvarkymo srityje
Europos Komisija 2022 metų apžvalgoje pažymėjo, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė reikšmingą pažangą atliekų tvarkymo srityje. Šalinamų sąvartynuose atliekų kiekis per šį laikotarpį sumažėjo 3 kartus, iki 22 proc. Prie to prisideda ir gerai veikianti užstato sistema. Tačiau sritis dar turėtų būti tobulinama, kad 2025 m. būtų įgyvendintas atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslas – 55 proc.
Siekiant dar didesnės atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos pažangos, šiais metais planuojama priimti pirmąjį Nacionalinį žiedinės ekonomikos veiksmų planą 2023-2035 m. Jame bus numatytos priemonės pramonės, transporto, statybos, bioekonomikos sektorių, vartojimo žiediškumui didinti, pasiūlyti nauji verslo modeliai.
Viešajame sektoriuje žalieji viešieji pirkimai sudaro daugiau nei pusę visų pirkimų, siekiama, kad tai taptų vyraujančia tendencija visuose sektoriuose. Tai padės didinti tvarių gaminių, atitinkančių taisomumo ir perdirbamumo standartus, paklausą.
Patvirtintas Nacionalinis vandenų srities plėtros planas
Prieš kelias dienas patvirtintas Nacionalinio vandenų srities plėtros plano 2022-2027 m. įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame numatytos priemonės vandens telkinių taršai mažinti, nuotekų valymui gerinti. Gerinant vandens telkinių būklę bus patikslinti tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimai, patvirtintos tręšimo planų rengimo gairės, griaunamos nenaudingos užtvankos, tobulinamas taršos incidentų valdymas.
Kuriama informacinė individualių nuotekų tvarkymo įrenginių sistema, kuri pradės veikti 2024 m. sustiprins individualių nuotekų valymo įrenginių kontrolę visoje Lietuvos teritorijoje. Taip pat bus diegiama paviršinių nuotekų valymo infrastruktūra.
Norint užtikrinti, kad aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų nuotekų būtų tvarkomos centralizuotai pastaraisiais metais skirta apie 65 mln. eurų centralizuotoms nuotekų surinkimo sistemoms įdiegti. Daugiau nei pusė Lietuvos aglomeracijų jau pasiekė šį tikslą, prie jo spračiai artėja ir likusios.
