Įvertinimas
Jei Klaipėdos uosto akvatorijos viduryje stovėtų standartinis penkiaaukštis, šiandien jis būtų pilnai po vandeniu. Klaipėdos uoste baigtas nuo 2020-ųjų pabaigos vykdytas akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo projektas. 15,5 metro – toks gylis jau fiksuojamas Klaipėdos uosto laivybos kanale, artimiausiu metu uosto kapitonas įsakymu padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro. Vienas svarbiausių pastarųjų metų projektų uostui atveria naujas galimybes.
„Didesnis uosto kanalo gylis turi panašų poveikį kaip platesnės gatvės nutiesimas. Didėja uosto pralaidumas į miestą ir šios infrastruktūros panaudojimo efektyvumas, dėl galimybės priimti didesnius laivus ir juos daugiau pakrauti trumpėja krovinių gabenimo laikas, taip pat ir transportavimo sąnaudos. Šis projektas neabejotinai prisidės prie Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimo. Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje uostai konkuruoja maksimaliais parametrais siekdami priimti didžiausius į Baltijos jūrą atplaukiančius laivus. Būtent gylis uostų konkurencingumui yra vienas iš svarbiausių faktorių“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kryptingos investicijos – vienas iš esminių faktorių, leidžiančių uostui auginti krovos rezultatus ir generuoti naudą bei grąžą valstybei. Beveik 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruože pasiektas 15,5 metro gylis, už uosto vartų naujos krypties išoriniame 1,7 km laivybos kanalo ruože pasiektas 16 metrų gylis.
Bendra Klaipėdos uosto gilinimo projekto vertė siekia 94,1 milijono eurų su PVM. Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo šiam projektui skirti 28 mln. eurų. Pagal 2022-11-30 su Susisiekimo ministerija pasirašytą sutartį, projektui skirta 9,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Likusi projekto dalis finansuojama Uosto direkcijos lėšomis.
„Kiekvienas Klaipėdos uosto gylio centimetras – aukso vertės. Apskaičiuota, kad vienas gylio centimetras leidžia į „Panamax“ tipo laivą papildomai pakrauti iki 100 tonų krovinių, tai reiškia tiesioginę naudą valstybei ir kiekvienam iš mūsų. Ankstesnės investicijos į Malkų įlankos gilinimą generuoja ženklius krovos pokyčius. Malkų įlankoje esančių terminalų krova nuo 2017 iki 2023 metų išaugo nuo 6,3 iki 9,2 milijono tonų. Tikimės, kad šis gilimo projektas taip pat artimiausiu metu leis fiksuoti krovos augimo tempus“, – gilinimo naudą uostui pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Šiuo metu taip pat keičiami jūrlapiai, padedantys jūrininkams saugiai naviguoti uostuose, jūrose ir kituose vandens telkiniuose. Gegužės pradžioje Lietuvos transporto saugos administracijai atnaujinus leidinius, uosto kapitonas įsakymu Klaipėdos uosto kanale padidins maksimalią leistiną laivų grimzlę iki 14,3 metro. Iki šiol ji didžiojoje uosto laivybos kanalo dalyje siekė 13,4 metro.
„Šis gilinimo projektas kartu ir istorinis įvykis. Klaipėdos uostas iki šiol niekada neturėjo 14,3 metro grimzlės. 90 centimetrų padidinus maksimalią leistiną laivų grimzlę bus sudarytos sąlygos uoste pilniau pakrauti laivus ir taip kartu didinti transporto grandinės efektyvumą. Vykdant gilinimo darbus, išorinėje uosto laivybos kanalo dalyje sumažintas įplaukos posūkis, o povandeninė vidinio kanalo dalis paplatinta 50 metrų – nuo 150 iki 200 metrų. Visa tai dėl didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumo“, – teigia Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas.
Vidinį Klaipėdos uosto laivybos kanalą iki 15,5 metro gilino olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors bv“. Beveik 2 milijonus kubinių metrų grunto iškasusi įmonė darbus atliko 2,5 mėnesio arba 74 dienomis greičiau nei pagrindinis sutarties terminas.
Klaipėdos uosto išorinį laivybos kanalą iki 16 metrų ir dalį vidinio kanalo iki 15,5 metro gilino Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N.V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“. 79 dienomis arba beveik 3 mėnesiais anksčiau nei pagrindinis sutarties terminas darbus atlikusi įmonė iš viso iškasė 1,8 mln. kubinių metrų grunto. Vykdant šį projektą po vandeniu ties įplaukimu į uostą suformuotas naujos krypties laivybos kanalas, pasiektas didesnis jo plotis.
„Šis projektas – tai mūsų sėkmės istorija. Abu rangovai darbus baigė žymiai greičiau nei popieriuje numatytos datos. Sėkmingą projekto įgyvendinimą lėmė kompetentingi rangovai bei tiesiogiai už projekto įgyvendinimą atsakingų Uosto direkcijos darbuotojų darbų vykdymo ir kitų technologinių procesų koordinavimas, komunikacija su savivaldybės bei kitomis valstybinėmis institucijomis, mokslo darbuotojais“, – sako Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
Klaipėdos uosto išorinio ir dalies vidinio laivybos kanalo gilinimo darbai kartu siejami su povandeninio pylimo ties I Melnrage formavimo darbais. Apie 180 tūkst. m³ smėlingo grunto buvo panaudota povandeninio pylimo formavimo darbams ties I Melnrage. Šia krantotvarkos priemone siekiama papildyti paplūdimį smėliu, tai tuo pačiu sudaro palankias sąlygas kopagūbrio regeneracijai. Prie kranto po vandeniu supiltas smėlis palaipsniui metamas į krantą, vėjo nunešamas į kopagūbrį. Pajūrio zonoje ties Melnrage Uosto direkcija paplūdimį smėliu, vykdydama laivybos kanalo gilinimą, pildė pirmą kartą.
Šiuo projektu taip pat numatyta Klaipėdos uoste įrengti naujas vedlines, kurios, dėl gilinimo darbų pasikeitus įplaukos kanalo krypčiai, reikalingos laivams saugiai įplaukti į uostą. „Klaipėdos nafta“ nuomojamoje uosto teritorijoje jau surenkamas 50 metrų aukščio bokštas, KLASCO naudojamoje teritorijoje yra įrengtas pagrindas bokštui statyti, artimiausiu metu iškils 70 metrų aukščio bokštas.
Pagal strateginį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiklos planą, tolimesnis akvatorijos gilinimas iki 17 metrų numatytas 2026 metais.
