Šiuo metu TB internetinėje svetainėje, skiltyje „Bus parduodama“ (ruošiami pardavimui nekilnojamojo turto objektai) galima rasti skelbimą apie penkis Šventosios švyturio komplekso pastatus: pusę arti 128 kv. m ploto gyvenamojo namo, du sandėlius, pirtį ir garažą. Visi šie objektai jau buvo patekę ant viešojo aukciono prekystalio, tačiau Palangos merijos pastangomis pardavimas sustabdytas.
Dabar kurorto valdžia prašo apskritai išbraukti iš privatizuojamųjų sąrašo minėtą likusį turtą ir jį perduoti savivaldybei.
Trukdo planams
Palangos mero Š. Vaitkaus pasirašytame ir TB gen. direktoriui Mindaugui Sinkevičiui sausio 25 d. išsiųstame rašte pažymima, kad Vyriausybė jau yra perdavusi municipalinei valdžiai patį arti 40 metrų aukščio Šventosios švyturio bokštą, techninį pastatą, sandėlį ir kiemo statinius (tvorą, lauko tualetą, kiemo aikštelę), kuriuos Palangos miesto savivaldybė planuoja atverti visuomenės poreikiams.
„Šventosios švyturio komplekso aptvertoje teritorijoje dar yra VĮ Turto banko valdomo valstybės nekilnojamjo turto, kurį įmonė planavo parduoti viešo aukciono būdu. Tvora juosia visus teritorijoje esančius pastatus ir statinius, kiemo aikštelė (takai) yra išsidėstę ir tarnauja visiems pastatams.
Tuo atveju, jei Šventosios švyturio komplekso pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklausytų skirtingiems savininkams, būtų neišvengiamos problemos dėl žemės sklypo prie savivaldybės nekilnojamojo turto suformavimo, statinių naudojjimo, tinkamų turistų lankymui erdvių, automobilių stovėjimo aikštelių ir kt. įrengimui“, – teigiama Vilnių pasiekusiame dokumente.
Atsižvelgiant į tokias aplinkybes prašoma perduoti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn savarankiškajai funkcijai vykdyti likusius 5 TB valdomus objektus.
„Šventosios švyturio kompleksas būtų naudojamas visuomenės poreikiams, lankomas turistų ir kurorto gyventojų. Pastatuose ir jų aplinkoje įkursime švyturių muziejų, jūrines ekspozicijas, visuomenei atviras menininkų dirbtuves, organizuosime edukacinius renginius, susijusius su jūra, taip pat formuosime Šventosios jūrinę kultūrą.
Tai ypatingai svarbu šiuo metu baigiant pastatyti ir įveiklinti pirmąjį Šventosios jūrų uosto etapą, sukūrus žvejams reikalingą infrastruktūrą“, – paaiškino Š. Vaitkus.
TB atstovai „Vakarų ekspresui“ neseniai raštu yra paaiškinę, esą Palangos savivaldybė iš pradžių buvo išreiškusi norą perimti tik nedidelį (17 kv. m) sandėlį-rūsį, kuris yra savivaldybės žemėje ir pardavus trukdytų teritorijos pritaikymui visuomenės reikmėms. Valstybės įmonė neva tokiam prašymui neprieštarautų, tad dabar bus laukiama atsakymo jau ne dėl vieno, o visų objektų išbraukimo iš privatizuojamųjų sąrašo ir perdavimo Palangai.
Viešasis interesas
Paklausus, kiek valstybė gautų pajamų pardavus 5 TB priklausančius statinius, šios įmonės atstovai informavo, kad „pradinė objekto kaina buvo nustatyta 116 tūkst. eurų”. Taigi, į valstybės biudžetą patektų palyginti juokinga suma, tačiau nekilnojamojo turto pardavimas užblokuotų gražų projektą, skirtą visuomenės poreikiams.
„Apskritai nesuprantu, kam valstybei už grašius pardavinėti menkavertį turtą, esantį pačiame pajūryje, kurio turime tiek nedaug? Geriau jį nugriauti, nes atsiradus privatininkams garantuotas bus konfliktas. Visi, įsigiję menkaverčius statinius ant jūros kranto nori juos paversti vilomis, apartamentais, jiems prireikia servitutinio privažiavimo ir t.t. Šventosios atveju privatininkas nenorės jokios turistinio objekto su lankytojais kaiminystės“, – neseniai „Vakarų ekspresui“ yra sakęs Š. Vaitkus.
Keturbriaunis, metalinių konstrukcijų bei 1957 m. statytas Šventosios švyturys – vienas iš kelių jūrinių švyturių Lietuvoje. Šis 39 m. aukščio objektas yra nuo Baltijos kranto nutolęs apie 800 metrų ir prieš keletą metų Vyriausybės nutarimu perduotas Palangos miesto savivaldybei. Pastaroji dar 2019 m. ėmė puoselėti planus navigacinį statinį pritaikyti pažintiniam turizmui. Artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas techniniam projektui parengti.
Švyturyje planuojama įrengti liftą neįgaliesiems, dabartines kopėčias pakeisti sraigtiniais laiptais, pertvarkyti viršutinėje švyturio dalyje esančią keturkampę uždarą dalį ir įrengti apvalios formos patalpą, kurioje būtų galima lankytis net ir prasteniu oru, rengti edukacijas. Švyturį iš rytinės pusės norima papuošti didžiuliu Šventosios herbu.
Taip pat planuojama sutvarkyti švyturio aplinką, įrengti patogų privažiavimą, automobilių stovėjimo aikštelę, savivaldybei perduotose techninėse patalpose įrengti švyturių muziejų.
Skandalingi sandoriai
Palangos miesto savivaldybė su Turto banku pastaruoju metu yra patekę į tikrą pajūryje esančio nekilnojamojo turto pardavimų istorijų mėsmalę.
Š. Vaitkus neseniai paviešino skandalingus faktus, susijusius su TB skelbtame aukcione privačiam asmeniui parduotu pastatu (buvusiu pasieniečių stebėjimo postu) pačiose kopose Kunigiškėse. Ten, galimai pažeidžiant pajūrio juostos zonai taikomus apsaugos reikalavimui, pradėta vykdyti objekto rekonstrukcija jį paverčiant kavine.
Statytojai galimai dėl gražesnio vaizdo būsimiems lankytojams traktoriais 40-ies kvadratinių metrų plote nustumdė kopagūbrio želdinius, kurie sutvirtina pačią kopą. Tyrimo ėmėsi aplinkosaugininkai, prokurorai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Šią savaitę Palangos meras atskleidė dar daugiau įtartinais sandoriais pakvipusių aplinkybių.
„Kaip per dešimt sausio dienų radiotechninis postas Kunigiškių kopose padidėjo 40 proc. ir „išsipūtė“ iki 134 kv. m? Geraširdė valstybė 2011 metais 96,41 kv. m buvusį karinį objektą pardavė už 117,7 tūkst. eurų, o dar apie 38 kv. m, t.y. beveik 40 proc. pastato, pridėjo „magaryčių“?
Jei ši informacija pasitvirtintų, tokia dovanos tuometė kaina siekė apie 50 tūkst. eurų, o dabartinėmis kainomis – kelis šimtus tūkstančių eurų. Tad gal tuomečio Valstybės turto fondo (dabartinio Turto banko – aut. past.) sandoris su piliete iš Pasvalio, kuomet buvo parduotas valstybei priklausęs krašto apsaugai skirtas radiotechninis postas ir išnuomotas beveik dešimties arų sklypas pirmojoje pajūrio juostoje, apskritai yra niekinis?“ – svarstė politikas.
Ši informacija perduota Klaipėdos prokurorams.
