Su aplinkos ministro įsakymo projektu, kuris buvo parengtas pagal 2021 metų mokslines rekomendacijas, žvejai buvo supažindinti dar prieš Naujuosius metus. Jie jį apsvarstė, pateikė savo pastabų. Pasak S. Jabubauskienės, nei į žvejų, nei į Žuvininkystės tarybos, nei į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktas pastabas atsižvelgta nebuvo, išskyrus nereikšmingas smulkmenas.
Negana to, sausio 16 d. pasirodė ministro įsakymas, kuriame jau atsižvelgta į 2022 metų mokslines rekomendacijas. „Projektas mums buvo pateiktas gruodžio 8 d., tada pernai metų mokslinių rekomendacijų dar neturėta. Naujos mokslinės rekomendacijos mums nebuvo pateiktos svarstyti. Mes nebuvome supažindinti su naujomis mokslinėmis rekomendacijomis nei pagal jį paruoštu įsakymo projektu, nebuvo jokio viešo svarstymo, iš karto pagal jas parengtas ministro įsakymas“, – aiškino asociacijos vadovė.
Pagal minėtą ministro įsakymą, jau šiemet Kuršių marių žvejams verslininkams žvejyba mažinama 30 proc. Tačiau kol kas dar nėra patvirtinta tvarka, kaip turi būti mažinama. Šiuo metu ŽŪM keičia atitinkamus teisės aktus, kad būtų galima mažinti žvejybos kvotas. Žuvininkystės įstatyme kvotų mažinimo aspektai nėra numatyti, atvirkščiai, jame numatytas istoriškumo principas, jei žvejys turėjo kvotas, vykdė tausią žvejybą, jam ji skiriama ir toliau.
Veikla paralyžiuojama
„Lampetra“ šiuo metu turi 44 įmones, iš jų Kuršių mariose žvejoja 38. Kol kas, kol dar nėra paskirstytos kvotos, jos dirba pagal pernai metų kvotas.
„Bendras Kuršių marių mūsų žvejybos limitas mažinamas beveik 30 proc. Kadangi specializuotos žvejybos įrankiai stintinės, nėginės gaugyklės ir stambiaakės gaudyklės nėra sumažinamos, turintys šių įrankių nukentės mažiau, bet žvejai, vykdantys žvejybą tik su pagrindiniais įrankiais, kurių žvejybos sezonas yra ilgesnis, nukentės labiau, jiems sumažinamos kvotos net iki 40 procentų.
Pavyzdžiui, turintieji smulkiaakių tinklų kvotą jos neteks iki 60 procentų. Jeigu turėjai žvejybos kvotą 10 šios rūšies tinklaičių, šešis sumažina ir lieka tik 4 vienetai. Keturi tai dar labai gerai. Bet kai žmogui lieka vienas tinklas ar du… Su vienu tinklu plaukti žvejoti jam visiškai neapsimoka. Per didelės sąnaudos, juk dirba ne vienas, ir kai tame tinkle randa 5-10 kg žuvų… Veikla paralyžiuojama, daugelis pasiskaičiuos, ar gali ją tęsti”, – sako S. Jakubauskienė.
Žinoma, esant paskutinių metų valdančiųjų „spaudimui“ uždrausti žvejybos verslą, kai kurios įmonės planavo pasitraukimą iš verslo, bet buvo nusiteikusių likti šiame versle, kurios pasiėmė finansinę paramą, turėjo įvairių planų plėtrai. Vargu ar joms apsimokės ko nors imtis, jeigu jų įrankių skaičius bus sumažintas vienu trečdaliu.
Beliko žengti paskutinį žingsnį
Apskųsti ministro įsakymą Administraciniam teismui turima 20 dienų. „Žvejai ruošiasi ginti savo teises. Mokslininkai siūlo mažinti iki 2026 metų ir mokant kompensacijas, bet Aplinkos ministerija to nesiruošia daryti. Kyla klausimas, kodėl taikomos nevienodos sąlygos, juk esame Europos Sąjungos piliečiai? Baltijos jūroje uždraudus menkių žvejybą, žvejams buvo mokamos kompensacijos.
Mums liko vienas vienintelis žingsnis – ginti savo tiesą teisme. Mokslinius tyrimus užsako pati Aplinkos ministerija, pati juos priima ir pagal juos reguliuoja žvejybą. Kyla abejonių, nes viskas vienose rankose. Ar neturi būti nepriklausomas ekspertas šių darbų vertinimui, ar tie mokslininkų darbai neturėtų būti viešai aptariami?
Ir apskritai keista, kad mūsų verslui skiriama tiek dėmesio. Aplinkos ministras garsiai paskelbė apie sprendimą apriboti žvejybą, taip „pasveikino“ Mažosios Lietuvos žvejus šimtmečio proga, bet tikrąją dovaną „įteikė“ Rusijos žvejams. Mūsų kraštui siūloma užsiimti turizmu, bet kaip jį suprasti ir matyti be žuvies, nelabai įsivaizduojame. Vis dėlto norisi, kad to dėmesio netrūktų sprendžiant visas aplinkosaugos problemas Kuršių mariose. Juk žinome, kad ne tik verslinė žvejyba lemia žuvų populiaciją, problemas esame įvardiję: išplitęs druskingas vanduo, sunkiai reguliuojamos kormoranų kolonijos, įmonės „Grigeo“ tarša, užsekusios upės„, – kalbėjo “Lampetros” vadovė.
