Trečiadienį Marijampolėje įvyko jau trečiasis Finansų ministerijos organizuojamų renginių ciklo „NAUJOS, 7,5 MLRD. EURŲ INVESTICIJOS“ renginys. Jo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė naujų ES investicijų 2021-2027 metų periodą bei planus, beveik 1 mlrd. eurų šių investicijų suteiks galimybę užtikrinti vietos bendruomenių plėtrą, socialinio verslo, privačių investicijų regionuose skatinimą, viešųjų paslaugų – švietimo, sveikatos, socialinių – prieinamumą ir kokybę.
„Lietuvą pasieks net 7,5 mlrd. eurų ES fondų investicijų piliečių gyvenimo kokybei gerinti, iš jų bene milijardas – aktyvesnei Lietuvai kurti. Šiomis investicijomis norime ne tik išspręsti viešųjų paslaugų – švietimo, sveikatos ar socialinės apsaugos – prieinamumą bei stiprinti ekonominį potencialą, bet ir paskatinti bendruomenes sustiprėti, aktyviau dalyvauti sprendžiant iškilusius iššūkius ir kurti tvarių miestų plėtros strategiją“, – renginio metu pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Ji pabrėžė, kad naujos ES investicijos nukreiptos į regionų ekonominę plėtrą, investicinio patrauklumo stiprinimą, gyvenimo kokybės gerinimą, gyventojų, nevyriausybinių organizacijų didesnį įsitraukimą į vietos problemų sprendimą.
„Gyvenimas mažesniuose miestuose ar miesteliuose neturėtų būti iššūkiu, tačiau priešingai – galimybe kurti, investuoti, kokybiškai ir tvariai gyventi“, – kalbėdama apie tolygų regionų vystymąsi sakė ministrė.
Aktyvaus įsitraukimo galimybės
Renginyje vyko diskusija „Kaip kurti aktyvų ir gyvą miestą regionuose?“. Jos metu marijampoliečiai kartu su finansų ministre G. Skaiste diskutavo apie aktyvaus miesto, regiono perspektyvas bei tai, kaip visiems suteikti galimybes aktyviai įsitraukti į miesto gyvenimą.
„Marijampolėje atsiskleisti galėjau ir aš, ir daug mano bendraamžių. Aplinka reiškia daug – kai tave supa veiklūs ir aktyvūs žmonės, ir pats nejučia įsitrauki“, – diskusijoje kalbėjo aktyvi marijampolietė, Marijampolės jaunimo organizacijų tarybos „Apskritas stalas“ valdybos narė Saulė Rūtelionytė.
Diskusijos dalyviai aptarė ir tai, kaip svarbu į regiono gyvenimą įtraukti visas socialines grupes.
Marijampolės savivaldybės I grupės neįgaliųjų draugijos vadovė Irma Kavaliauskienė atkreipė dėmesį, jog sudarant palankias galimybes aktyviam gyventojui įsitraukimui į visuomeninį, socialinį, kultūrinį gyvenimą nereiktų pamiršti ir neįgaliųjų bendruomenės, kuriems tinka ne visi sprendimai, tinkantys daugumai.
Finansų ministrė akcentavo, jog naujos ES investicijos padės tai įgyvendinti.
„Šios investicijos padės mažinti socialinę atskirtį bei sudarys sąlygas puoselėti partnerystę, bendruomeniškumą, piliečių įsitraukimą į regiono iššūkių sprendimą. Taip pat bus investuojama į naujų darbo vietų kūrimą ir regiono, kaip ekonominio centro, puoselėjimą panaudojant konkretiems miestams būdingus išteklius bei investuojant į aukštą pridėtinę vertę kuriančias technologijas, švietimą, skaitmenizaciją, žmonių įgūdžių stiprinimą, tvarius energetinius sprendimus“, – patvirtino G. Skaistė.
Renginys „NAUJOS, 7,5 MLRD. EURŲ INVESTICIJOS: Aktyvesnei Lietuvai“ sulaukė daugybės aktyvių marijampoliečių susidomėjimo – renginio metu jie galėjo ne tik išbandyti įvairiausias pramogas, bet ir visi kartu vieningai sušokti bendrą flashmob‘ą kartu su choreografu Pauliumi Šinkūnu.
Diskusija ir visos pramogos vyko trečiajame renginių ciklo „NAUJOS, 7,5 MLRD. EURŲ INVESTICIJOS“ renginyje Marijampolėje. Pirmieji ciklo renginiai vyko Utenoje ir Alytuje, o likę renginiai vyks kituose dviejuose Lietuvos miestuose: „Judresnei Lietuvai“ rugsėjo 23-ąją Telšiuose ir „Žalesnei Lietuvai“ rugsėjo 30-ąją Tauragėje.
Renginiai finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis.
Papildoma informacija:
2021–2027 m. ES fondų investicijų programoje suplanuotos Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinį fondo +“ investicijos. Siekiant užtikrinti tolygų šalies vystymąsi bus investuojama į 10 Lietuvos regionų centrų. Tokiu būdu bus realizuojamas jų ekonominis potencialas.
ES fondų investicijos Lietuvoje nukreiptos į šias sritis:
• Pažangesnė Lietuva – ekonomikos konkurencingumas ir transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką;
• Žalesnė Lietuva – perėjimas prie švarios energetikos, žaliosios investicijos, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencija bei jos valdymas;
• Geriau sujungta Lietuva – skaitmeninis junglumas, tarpvalstybinis bei nacionalinis, regiono ir vietos judumas, tvarus, pažangus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas;
• Socialiai atsakingesnė Lietuva – užimtumo, švietimo, sveikatos, socialinės įtraukties ir kultūros politikos sričių investicijos į žmones ir sistemas;
• Piliečiams artimesnė Lietuva – tvari ir integruota miestų ir kaimų plėtra ir vietos iniciatyvos, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus;
• Socialinės inovacijos – finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei;
• Skaitmeninė infrastruktūra – itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“;
• Darnus judumas – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų darnaus judumo miestų planuose numatytų atitinkamų priemonių finansavimas.
