Pardavėjas stovėjo už prekystalio ir išsiblaškęs žvelgė į gatvę. Viena maža mergaitė priėjo prie parduotuvės ir tiesiog prilipo prie vitrinos. Pamačius tai, ko ieškojo, jos akys sužibo iš džiaugsmo. Mergaitė įėjo į parduotuvę ir paprašė jai parodyti turkio karolius.
– Šiuos karolius noriu nupirkti sesei. Ar galite juos gražiai supakuoti? – paklausė mergaitė.
– O kiek turi pinigų?
Mergaitė išsitraukė iš kišenės nosinaitę, išvyniojo ir pabėrė ant prekystalio saują smulkių pinigų. Vilties kupinu balsu ji paklausė:
– Ar to užteks?
Tai buvo vos kelios smulkios monetos, bet mergaitė su didžiausiu įkvėpimu tęsė:
– Žinote, noriu padaryti dovaną savo vyresniajai seseriai. Mūsų mama seniai mirė ir nuo tada tik ji mumis ir rūpinasi. Jai visiškai nelieka laiko sau. Šiandien jos gimtadienis ir esu tikra, kad ji bus be galo laiminga, gavusi dovanų karolius. Jie nuostabiai tiks prie jos akių spalvos.
Vyras nuėjo į parduotuvės galą, atsinešė dėžutę, įdėjo į ją karolius, apvyniojo juosta ir užrišo kaspiną.
– Imk! Ir atsargiai nešk! – pasakė jis mergaitei.
Mergaitė išlėkė iš parduotuvės ir džiaugsmingai nuskuodė namo. Darbo dienos pabaigoje tos pačios parduotuvės slenkstį peržengė graži jauna mergina. Savininkas iš karto pastebėjo jos panašumą su mažąja rytine viešnia. Mergina išsitraukė iš rankinės dėžutę su karoliais, tada dovanų popierių bei juostą ir padėjo viską ant prekystalio.
– Šie karoliai buvo įsigyti čia. Kiek jie kainuoja?
– Ak, prekės kaina šioje parduotuvėje – tai konfidencialus mano ir pirkėjo susitarimas.
Mergina pareiškė:
– Bet mano sesė turėjo vos keletą monetų. O juk tai tikro turkio karoliai? Jie turėtų labai brangiai kainuoti. Mes negalime sau to leisti.
Vyras priėjo prie prekystalio, pasiėmė karolius, švelniai supakavo juos atgal, įteikė merginai ir tarė:
– Ji sumokėjo didžiausią kainą… Daugiau nei galėtų sumokėti suaugęs žmogus – ji atidavė viską, ką turėjo.
Mažą parduotuvę užpildė tyla. Drebančiomis rankomis nedidelę dėžutę laikančios merginos veidu nusirito dvi ašaros…
