Šylant orams, neretai vaikai po pamokų mieliau dūksta lauke nei leidžia laiką prie knygų. Mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ mokytoja Agnė Virketė drąsina dėl mokinių motyvacijos besijaudinančius tėvus leisti vaikams pasidžiaugti šiltojo sezono privalumais. Atradimai gamtoje, bendravimas su bendraamžiais – visa tai teigiamai veikia vaikų tobulėjimą, svarbu, tik tinkamai išnaudoti jų smalsumą, įtraukiant edukacinius elementus.
Šylant orams neretai tėvai susirūpina dėl blėstančios mokinių motyvacijos. Kiekvienas galime prisiminti save, kai už kruopštų namų darbų atlikimą, svarbiau tampa bėgti į kiemą, o pamokų metu galvoje – jau atostogos. Mokytoja A. Virketė paaiškina, kad požiūris, jog šylantis oras ir lauke praleidžiamas laikas negiamai veikia motyvaciją nėra visiškai teisingas.
„Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie praleidžia daugiau laiko lauke ir yra fiziškai aktyvūs ne tik būna labiau motyvuoti, bet ir sveikesni, energingesni, atsparesni stresui, geriau besimokantys, gebantys lengviau sutelkti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Vaikų fizinis aktyvumas turi būti integruojamas į įvairius mokomuosius dalykus“, – argumentuoja mokytoja. Anot jos, fiziškai aktyvios pamokos vaikams yra priimtinesnės ir malonesnės, o informacija taip įsimenama lengviau, lyginant su tradicinėmis pamokomis.
Labai svarbu suprasti, kad natūralu, jog motyvacija bėgant laiku kinta, tačiau svarbų vaidmenį atlikti turėtų mokytojas, kuris skirtingu metu pasitelkia skirtingus metodus. „Daugelio šalių tyrimai ir mokytojų bei tėvų patirtis rodo, kad per mokslo metus mokinių motyvacija yra linkusi mažėti, o jos užtikrinimas ir didinimas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria pedagogai“, – sako ji.
Vis dėlto visus mokslo metus išlaikyti mokinių motyvaciją neretai yra tikras iššūkis pedagogams, tam svarbu mokytojo elgesys, ugdymo proceso planavimas, reaguoti į vaikų poreikius ir interesus.
Pamokas paversti atradimais
Siekiant užtikrinti vaikų motyvaciją naudinga pamokas pagrįsti vaikų mėgstamomis veiklomis bei patyrimais. Mokytoja A. Virketė sako, kad pedagogai matydami vaikų norą kuo daugiau laiko praleisti lauke gali tai pasitelkti ugdymo procese ir kartu su mokiniais leistis į žygius mieste ir parkuose.
„Nustebsite, kiek daug galima sužinoti ir išmokti tiesiog vaikštant gatvėmis. Ar esate bandę matuoti, kiek „paaugo“ jūsų miestas per kelis šimtus metų? Kokias skulptūras galima pamatyti jūsų mieste ir kokias istorijas jos pasakoja? O ar žinote, kokių paukščių lizdų galima rasti jūsų parkuose? Visa tai galima sužinoti sėdint klasėje, bet daug smagiau ir įdomiau patirti, išėjus už jos ribų. Mokyklos kiemas ne tik galėtų, bet ir turėtų tapti lauko klase, kurioje gera mokytis, susiburti ir skaityti knygas“, – naudingas ir smagias veiklas vardija A. Virketė.
Palaikyti mokinių motyvaciją galima ir pasitelkiant įvairias šiuolaikines technologijas, jos skatina mokinių susidomėjimą, norą lankyti pamokas ir bendradarbiauti su mokytojais. Vaikus įtraukti gali padėti įvairios kompiuterinės programos, robotai, kompiuteriniai žaidimai, programavimo pratimai ir kitos interaktyvios priemonės. Technologijas galima pasitelkti ir planuojant pamokas gamtoje, pavyzdžiui, mokytoja dalinasi idėja suorganizuoti vaikams orientacines varžybas po mokyklos kiemą, kurį vaikai galėtų tyrinėti skenuodami QR kodus ir spręsdami matematines ar logines užduotis.
Kaip pakurstyti motyvaciją namuose?
Dar vienas iš būdų padedančių vaikams susikaupti ir išlaikyti motyvaciją mokytis, vadinamoji, mindfullness praktika, kuri vis dažniau imama taikyti ir mokyklose. Ši praktika moko vaikus ir mokytojus susitelkti į dabarties momentą, padeda nurimti, atpalaiduoti kūną ir protą, priimti esamą momentą tokį, koks jis yra.
„Sistemingai taikant mindfulness pamokų metu gerinama vaikų savijauta, mažinamas nerimas, lavinami dėmesio valdymo įgūdžiai, kantrybė, savireguliacija. Ši praktika rekomenduojama ir vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, ypač – aktyvumo ir dėmesio“, – naudas įvardija A. Virketė.
Natūralu, kad besibaigiant mokslo metams gali kilti sunkumų susikaupti, labai svarbu, kad mokytojai tai pastebėtų ir imtųsi priemonių. Padėti gali trumpos, daug pastangų ir pasiruošimo nereikalaujančios pertraukėlės. Pavyzdžiui mokytojas skambina varpeliu, o vaikai turi sutelkti savo dėmesį į varpelio skleidžiamą garsą ir kai garsas išnyksta, pakelti ranką. Šį pratimą rekomenduojama kartoti kelis kartus giliai kvėpuojant, tai padeda vaikams atsikvėpti, nurimti ir vėl sugrįžti prie įprastų veiklų.
Susirūpinę vaikų motyvacija dažnai ir patys tėvai ieško būdų, kurie padėtų ją palaikyti. Mokytoja pirmiausia rekomenduoja tėvams šiek tiek atsipalaiduoti ir reaguoti ramiau, leisti vaikams daugiau pabūti lauke su šeima ar draugais. „Mokinių mokymosi motyvacija ir su ja koreliuojantys akademiniai pasiekimai neabejotinai svarbūs. Nepaisant to, ne mažiau reikšmingi yra socialiniai įgūdžiai, savarankiškumas, sprendimų priėmimas, pasitikėjimas savimi. Visa tai įgyjama bendraujant, žaidžiant ir bendradarbiaujant su bendraamžiais. Būtent šiltasis laikotarpis, ilgėjantys vakarai suteikia galimybę tuo pasimėgauti, tai kodėl to nepadarius?“ – lengvesnio požiūrio įkvepia mokytoja.
Asociatyvi nuotrauka
Šaltinis: Nyksciai
