Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad įmonėms, kurios investuos į energetinę konversiją – technologijas, leidžiančias iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, būtų skiriama finansinė parama. Tam numatyta 90 mln. eurų.
Šiandien skirti pirmieji 5 mln. eurų iš bendro 90 mln. eurų krepšelio tokiems projektams įgyvendinti. Likusius 85 mln. eurų planuojama panaudoti per 2023-2024 m.
„Valstybė norėjo kompensuoti kainų prieaugį praėjusį šildymo sezoną, bet, akivaizdu, kilus karui energetikos išteklių kainos išliks aukštos, todėl reikia ieškoti tvarių ilgalaikių sprendimų. Valstybės vardu pasiskolinama 90 mln. eurų yra nukreipti į verslo juridinių asmenų ilgalaikį pokytį. Juo sprendžiamas ir klimato kaitos bei ŠESD emisijų problematika ir įsipareigojimų vykdymas, taip pat priklausomybė nuo importo, ypač iškastinio kuro, todėl kviečiame verslo įmones ilgalaikei konversijai“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Laiku priimti sprendimai atsisakyti iškastinio kuro ten, kur tai įmanoma, sumažins įmonių pažeidžiamumą ir padidins atsparumą aukštoms, nestabilioms gamtinių dujų bei elektros kainoms. Taip siekiama sumažinti įmonių patiriamą naštą dėl padidėjusių dujų ir elektros kainų.
„Verslui perėjus prie atsinaujinančių energijos išteklių, ne tik mažės priklausomybė nuo iškastinio kuro, bet ir jiems tenkanti našta dėl išaugusių energijos kainų. Tai reikšmingai sumažins gaunamas sąskaitas už energijos vartojimą. Be to, renkantis atsinaujinančią energetiką bus sumažinama priklausomybė nuo galimų išorės veiksnių ateityje. Taip pat biudžete patvirtintomis lėšomis bus siekiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų. Pirmuosius projektus už 5 mln. eurų planuojama įgyvendinti dar šiemet, o didžioji priemonės dalis, tikimės, įsibėgės per artimiausius porą metų“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Remiama veikla – taršių technologijų keitimas mažiau taršiomis, siekiant pakeisti iškastinio kuro vartojimą į atsinaujinančius energijos išteklius arba mažinti iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, vartojimą, tuo pačiu mažinant ir kiekybinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 25 proc.
Galimas finansavimo intensyvumas – nuo 30 iki 80 proc., maksimali finansavimo suma – 25 mln. eurų.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra iškastinio kuro katilų keitimas į šilumos siurblius (oras–vanduo, gruntas–vanduo, vanduo–vanduo, oras–oras), 5 klasės biokuro katilus, saulės kolektorius (išskyrus vėjo ir saulės elektrinių įrengimą elektros gamybai).
Paramą bus galima gauti iškastinį kurą, naudojamą gamybos procese, pakeitus AEI ar elektra, taip pat iškastinį kurą naudojančiuose katiluose įrengus biogranules naudojančių degiklių ir biodulkių gamybos bei deginimo įrenginius.
Numatoma kompensuoti biokuro kogeneracinių įrenginių įrengimą, elektros generatorių, naudojančių karštą vandenį arba biomasę įrengimas modernizuojant esamus katilus įmonėse ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Taip pat šilumos saugyklų, skirtų vandens saugojimui ir šilumos akumuliavimui, įrengimą, kitos technologinės, programinės įrangos ir įrenginių įsigijimą, susijusį su iškastinio kuro naudojimo pakeitimu ar mažinimu.
Priėmus reikiamus teisės aktus planuojama kvietimą paraiškų teikimui skelbti liepos pabaigoje per Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Paraiškų atrankos būdas tęstinis, kol pakaks priemonei skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki rugsėjo 30 d.
Plačiau apie antiinfliacinį paketą – konversijos priemones skaitykite čia.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad įmonėms, kurios investuos į energetinę konversiją – technologijas, leidžiančias iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energijos ištekliais, būtų skiriama finansinė parama. Tam numatyta 90 mln. eurų.
Šiandien skirti pirmieji 5 mln. eurų iš bendro 90 mln. eurų krepšelio tokiems projektams įgyvendinti. Likusius 85 mln. eurų planuojama panaudoti per 2023-2024 m.
„Valstybė norėjo kompensuoti kainų prieaugį praėjusį šildymo sezoną, bet, akivaizdu, kilus karui energetikos išteklių kainos išliks aukštos, todėl reikia ieškoti tvarių ilgalaikių sprendimų. Valstybės vardu pasiskolinama 90 mln. eurų yra nukreipti į verslo juridinių asmenų ilgalaikį pokytį. Juo sprendžiamas ir klimato kaitos bei ŠESD emisijų problematika ir įsipareigojimų vykdymas, taip pat priklausomybė nuo importo, ypač iškastinio kuro, todėl kviečiame verslo įmones ilgalaikei konversijai“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Laiku priimti sprendimai atsisakyti iškastinio kuro ten, kur tai įmanoma, sumažins įmonių pažeidžiamumą ir padidins atsparumą aukštoms, nestabilioms gamtinių dujų bei elektros kainoms. Taip siekiama sumažinti įmonių patiriamą naštą dėl padidėjusių dujų ir elektros kainų.
„Verslui perėjus prie atsinaujinančių energijos išteklių, ne tik mažės priklausomybė nuo iškastinio kuro, bet ir jiems tenkanti našta dėl išaugusių energijos kainų. Tai reikšmingai sumažins gaunamas sąskaitas už energijos vartojimą. Be to, renkantis atsinaujinančią energetiką bus sumažinama priklausomybė nuo galimų išorės veiksnių ateityje. Taip pat biudžete patvirtintomis lėšomis bus siekiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų. Pirmuosius projektus už 5 mln. eurų planuojama įgyvendinti dar šiemet, o didžioji priemonės dalis, tikimės, įsibėgės per artimiausius porą metų“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Remiama veikla – taršių technologijų keitimas mažiau taršiomis, siekiant pakeisti iškastinio kuro vartojimą į atsinaujinančius energijos išteklius arba mažinti iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, vartojimą, tuo pačiu mažinant ir kiekybinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 25 proc.
Galimas finansavimo intensyvumas – nuo 30 iki 80 proc., maksimali finansavimo suma – 25 mln. eurų.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra iškastinio kuro katilų keitimas į šilumos siurblius (oras–vanduo, gruntas–vanduo, vanduo–vanduo, oras–oras), 5 klasės biokuro katilus, saulės kolektorius (išskyrus vėjo ir saulės elektrinių įrengimą elektros gamybai).
Paramą bus galima gauti iškastinį kurą, naudojamą gamybos procese, pakeitus AEI ar elektra, taip pat iškastinį kurą naudojančiuose katiluose įrengus biogranules naudojančių degiklių ir biodulkių gamybos bei deginimo įrenginius.
Numatoma kompensuoti biokuro kogeneracinių įrenginių įrengimą, elektros generatorių, naudojančių karštą vandenį arba biomasę įrengimas modernizuojant esamus katilus įmonėse ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemose. Taip pat šilumos saugyklų, skirtų vandens saugojimui ir šilumos akumuliavimui, įrengimą, kitos technologinės, programinės įrangos ir įrenginių įsigijimą, susijusį su iškastinio kuro naudojimo pakeitimu ar mažinimu.
Priėmus reikiamus teisės aktus planuojama kvietimą paraiškų teikimui skelbti liepos pabaigoje per Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Paraiškų atrankos būdas tęstinis, kol pakaks priemonei skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki rugsėjo 30 d.
Plačiau apie antiinfliacinį paketą – konversijos priemones skaitykite čia.
