Pamirškime bent akimirką visą šią sumaištį ir įsivaizduokime… ežerą.
Taip, tylų, aplinką atspindintį ežerą žaliame miške po skaidriu dangumi. Saulės spinduliai liejasi pro spinduliuojantį vandenį. Lengvas vėjelis perbėga lapija ir šnabždasi apie svarbius dalykus…
Būtent toks paveikslas iškyla sąmonėje, kai skaitai gilius kaip miškų ežero vandenys ir šviesius kaip saulės spinduliai vešlioje žalumoje Harukio Murakamio — vieno iš mėgstamiausių šiuolaikinių rašytojų — žodžius.
1. Pasaulis be meilės — kaip vėjas už lango. Jo nei paliesi, nei įkvėpsi.
2. Šiame pasaulyje nebūna klaidingų nuomonių. Nebent kai kurios jų nesutampa su jūsiškėmis. Tik tiek.
3. Gyvenimas miestuose išmoko nebent žiūrėti sau po kojų. O kad pasaulyje yra ir dangus, niekas nė neprisimins.
4. Apsikabindami mes dalijamės savo baimėmis.
5. Klaidos — tai gyvenimo skyrybos ženklai, be kurių, kaip ir tekstuose, nelieka prasmės.
6. Reikia išlieti savo jausmus. Kitaip jie kaupsis ir užkietės viduje. O po to belieka numirti.
7. Nemėgstu vienatvės. Paprasčiausiai su niekuo nesipažindinu, kad dar sykį nenusivilčiau žmonėmis.
8. Svarbiausia — ne tas didelis dalykas, kurį suvokė dauguma žmonių, o tas mažytis, kurį tu atradai pats.
9. Dažnai taip nutinka, kad būtent nuo smulkmenos prasideda patys svarbiausi dalykai šiame pasaulyje.
10. Atmintis šildo žmogų. Ir tuo pat metu drasko jį į gabalus.
11. Ar daug turi žmonių, kurie kalbėtųsi su tavimi apie tave?
12. Jeigu viskas klostysis taip, kaip tau norėtųsi, gyventi pasidarys nebeįdomu.
13. Anksčiau aš maniau, kad žmonės bręsta metai po metų, pamažu. O pasirodo, kad ne. Žmogus suauga akimirksniu.
14. Kad ir kaip stengtumeisi, kai skauda — tada skauda.
15. Jeigu kiekvienas žmogus tikės, kad viskas baigsis gerai, pasaulyje nebeliks ko bijoti.
