Janušas Korčakas — žinomas pedagogas, rašytojas, gydytojas ir visuomenės veikėjas, tris kartus atsisakęs gelbėti savo gyvybę. Pirmą kartą tai įvyko, kai Janušas priėmė sprendimą neemigruoti į Palestiną pieš pat Lenkijos okupaciją, nenorėdamas palikti „Našlaičių namų“ likimo valiai, artėjant tragiškiems įvykiams.
Antrą kartą — kai atsisakė bėgti iš Varšuvos geto.
Trečią kartą – kai visi „Našlaičių namų“ gyventojai jau įlipo į traukinio, keliaujančio į stovyklą, vagoną, prie Korčako priėjo SS pareigūnas ir paklausė:
— Ar tai Jūs parašėte „Karalius Motiejukas Pirmasis“? Aš skaičiau šią knygą vaikystėje. Gera knyga. Jūs galite būti laisvas.
— O vaikai?
— Vaikai važiuos. Bet jūs galite palikti vagoną.
— Klystate. Negaliu. Ne visi žmonės – šunsnukiai.
Po kelių dienų, koncentracijos stovykloje „Treblinka“, Korčakas, kartu su savo vaikais, įėjo į dujų kamerą. Kelyje link mirties jis laikė rankose du pačius mažiausius vaikučius ir sekė nieko neįtariantiems mažyliams pasaką.
Iš esmės, galima nieko daugiau nežinoti apie Korčaką. Ir perskaityti 10 įsakymų dėl vaikų auklėjimo, kuriuos rekomendavo šis nuostabus žmogus.
1. Nelauk, kad tavo vaikas bus toks, kaip tu ar toks, kokio tu nori. Padėk jam tapti ne tavimi, o savimi.
2. Nereikalauk iš vaiko atsidėkojimo už viską, ką tu dėl jo padarei. Tu suteikei jam gyvenimą, kaip ji galėtų tau atsidėkoti? Jis suteiks gyvenimą kitam, tas kitas – trečiam ir tai yra negrįžtamas dėkingumo procesas.
3. Neliek ant vaiko savo skriaudų, kad senatvėje nevalgytum karčios duonos. Nes ką pasėsi, tas ir užaugs.
4. Nežvelk į jo problemas iš aukštai. Kiekvienam gyvenimas suteiktas pagal jėgas ir būk tikras, kad jam jis ne mažiau sunkus, nei tau, o gal ir sunkesnis, nes jis neturi patirties.
5. Nežemink!
6. Nepamiršk, kad svarbiausi žmogaus susitikimai – jo susitikimai su vaikais. Skirk daugiau dėmesio vaikams – mes niekada negalime žinoti, ką sutinkame juose.
7. Nesikankink, jeigu negali kažko padaryti dėl savo vaiko, tiesiog atsimink: dėl vaiko padaryta nepakankamai, jeigu pataryta ne viskas, kas įmanoma.
8. Vaikas – ne tironas, kuris užvaldo tavo gyvenimą, ne tik tavo kūnas ir kraujas. Tai ta šventa taurė, suteikta tau Gyvenimo, saugojimui ir naujosios kūrybinės ugnies joje sukūrimui. Tai išlaisvinta motinos ir tėvo meilė, kurie augins ne „mūsų“, „savo“ vaiką, o sielą, suteiktą saugojimui.
9. Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk svetimam vaikui to, ko nenorėtum, kad darytų tavajam.
10. Mylėk savo vaiką bet kokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendraudamas su juo – džiaukis, nes vaikas – tai šventė, kuri kol kas su tavimi.
